Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
1.3 REALISTINĖ TEISĖS SAMPRATA,
ARBA R. VON IHERINGO „INTERESŲ JURISPRUDENCIJA"
R. von Iheringo (1818-1892) teisinės pažiūros kilo iš teisinio pozityvizmo
doktrinos, bet greitai nuo jų nutolo vadinamosios realistinės
teisės doktrinos linkme, nes neignoravo teisės normų turinio ir
pozityviai sprendė moralės bei teisės santykį.
Ši jurisprudencijos kryptis atsirado oponuojant Gustavo von Hugo
(1764-1844), Karlo Savigny (1779-1861), Georgo Fridricho
Puchtos (1798-1846) ir kitų XIX a. pradžios vokiečių autorių propaguotai
istorinei teisės mokyklai, kuri kildino teisę iš tautos dvasios,
o pačią kilmės eigą aiškino analogija su kalbos kilme. Kaip
savaime atsirandanti kalba, taip nuosekliai be specialių pastangų iš
gyvenimo atsirandanti ir teisė. Klausimas, koks teisės santykis su
visuomenės socialine struktūra ir socialinių jėgų santykiu, nebuvo
keliamas. Tai menkino tikslinės sąmonės vaidmenį formuojant teisę.
R. von Iheringas mąstė priešingai. Jis, kaip ir K. Marksas, į pirmą
vietą iškėlė tikslinę, sąmoningą žmogaus veiklą, kuri sukurianti teisę
atsižvelgiant į žmonių interesus. Teisė atsirandanti kuriant konkretų
žmogaus teisių apsaugos ir įgyvendinimo mechanizmą, kuris turįs apsaugoti
žmogaus interesus darydamas atitinkamą poveikį jo elgesiui.
Teisė, pagal Iheringą, susideda iš dviejų struktūrinių elementų: intereso
ir jo apsaugos mechanizmo. Todėl ji esanti juridiškai apsaugotas
interesas, arba, kitaip sakant, teisė - tai interesas, ginamas organizuota
valstybės jėga. Jos tikslas — apsaugoti visuomenės ir asmens laisvę.
Pabrėždamas socializuojantį teisės poveikį žmogaus elgesiui, Iheringas
iškėlė teigiamą teisės poveikį dorovinei pažangai: žmonių dorovinis
tobulėjimas vykstąs kaip žmogaus laisvos valios drausminimas.
Ne tik dorovė turinti praminti teisei kelią, bet ir teisė - dorovei,
vesti ją paskui save.
Iheringas glaudžiai siejo teisę su jėgos sąvoka. Veikale „Kova
dėl teisės" jis, panašiai kaip Marksas, teisės realumą aiškino kaip
asmens kovos dėl savo subjektinių teisių rezultatą. Žmogus gimstąs
be teisių, todėl privaląs jas įgyti kovodamas su kitais individais, trukdančiais
jam įgyti subjektinę teisę ir ja naudotis. Jis mąstė taip: jeigu
teisė yra elgesio taisykle paverstas interesas, tai dėl teisės reikią
kovoti taip kaip ir dėl savo interesų. Žmogus teises ne gauna, ne
atsineša, o išsikovoja. Visi didieji teisės pokyčiai istorijoje (pvz., vergijos,
baudžiavos panaikinimas ar verslo, sąžinės laisvės įgijimas)
69