Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
Štai konstitucinė norma „Valstybinė kalba - lietuvių kalba."
(Konstitucijos 14 str.) Kurie žodžiai reiškia šios normos hipotezę ir
kurie dispoziciją? Kai kurie autoriai mano, kad čia yra tik „gryna"
dispozicija. Neaiškumą gali pašalinti minėta predikatų logikos schema.
Performulavę minėtą normą pagal šią schemą, gausime: „Jei x
(tam tikra kalbinių ženklų sistema) turi savybę būti lietuvių kalba -
F(x), tai x (ta ženklų sistema) Lietuvoje turi savybę būti valstybine
kalba - G(x)." Tai rodo, kad žodžiai lietuvių kalba yra šios normos
hipotezė: kalbinių ženklų sistema, pavadinta lietuvių kalba. Žodžiai
valstybinė kalba yra šios normos dispozicija, nes jie nurodo lietuvių
kalbos teisinį statusą Lietuvos valstybėje — įpareigoja valstybės
institucijas ir jų pareigūnus formuluoti lietuvių kalba savo oficialius
sprendimus, o piliečiai turi teisę reikalauti, kad pareigūnai su jais
bendrautų lietuvių kalba.
Tam tikrais atvejais šį formulė gali turėti ir konjunkcijos prasmę.
Tada ji išryškina hipotezę ir jos struktūrą. Pavyzdžiui, Baudžiamojo
kodekso normai: „Savavališkas kario pasišalinimas iš dalinio
[...] baudžiamas laisvės atėmimu" (BK 258 str.), suteikę predikatų
logikos išraišką, gausime: „Jei x (tam tikras pilietis) turi savybę būti
kariu — F(x), ir tas pilietis (x) savavališkai pasišalina iš dalinio —
G(x), tai jis baudžiamas laisvės atėmimu - J(x)." Visa teisės norma
įgauna tokios formulės pavidalą: F(x) & G(x)—>J(x). Ji rodo, kad šios
normos hipotezė sudėtinė: tam tikras pilietis (x) patenka į šios normos
galiojimo lauką tik jei jis yra karys - F(x), ir savavališkai pasišalina
iš karinio dalinio - G(x).
3.2 DISKUSIJA DĖL TEISĖS NORMOS STRUKTŪROS
Teisės normos struktūra teisės literatūroje suprantama nevienareikšmiškai.
Vieni autoriai mano, kad šią struktūrą sudaro ne trys, o du
elementai — hipotezė ir dispozicija (reguliacinės teisės normos), kiti
- hipotezė ir sankcija, treti - dispozicija ir sankcija (BK ir ATPK
teisės normos). Lenkiškoje teisės literatūroje reiškiamos trejopos pažiūros
į teisės normos struktūrą: 1) tradicinė pažiūra (S. Ehrlichas,
H. Rotas, F. Siemienskis, J. Kowalskis, A. Lopatka) mano, kad norma
turi tris elementus; 2) kritinė pažiūra (J. Landė, A. Werneris) pripažįsta
dviejų elementų teisės normos struktūrą (norma susidedanti
arba iš hipotezės ir dispozicijos, arba iš hipotezės ir sankcijos; 3) reliatyvistinė
kryptis (J. Wroblewskis, J. Smialkowskis), aiškiai neišreiš-
221