Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
Galima tokia privilegijos ir prievolės formalizacija:
Privilegija = teisės > pareigos
Prievolė = teisės < pareigos
Subjektinės teisės formulė:
Subjektinė teisė = leidimai ~ paliepimai (veikti arba neveikti)
Būtent dėl šio pozityvaus vidinio prieštaringumo prigimtinė teisė
ir nežino privilegijų, nes ji nežino pagarbos be reikalavimo jai
įsipareigoti, neleidžia vienam individui įgyvendinti savo teisės kito
individo teisių siaurinimo sąskaita. Privilegija gali būti tik pozityviosios
teisės kategorija, nes ją gali suteikti tik savavaliaujanti jėga
valstybė, kurdama neteisimus įstatymus. Romėnai ne veltui sakė:
privilegium ėst ąuasi privata lex (privilegija yra tarsi privatus įstatymas),
vadinasi, tik savo interesais veikiančio individo įstatymas, sukeliantis
konfliktus ir dėl to - joks įstatymas. Bet jeigu privilegija
atsiranda ne iš individų tarpusavio apsikeitimo lygiavertėmis paslaugomis,
ne iš abipusio suinteresuotumo, ne iš sugyvenimo gėrybės, o
iš įstatymų leidėjo savivalės, tai ji, būdama atsiradusi iš jėgos, tik ja
ir gali būti įgyvendinama. Todėl privilegijos didina prievartos poreikį
visuomenėje, teisių ir pareigų vienovė — mažina. Be to, privilegija,
pasikeitus socialinei politinei padėčiai, gali pavojingai atsigręžti ir prieš
patį jos turėtoją. Štai feodalizmo epochos kilmingųjų privilegijos, virtusios
jų gyvenimo būdu ir padorumo standartu, sutrukdė jiems prisitaikyti
prie kapitalizmo kuriamos situacijos (įsitraukti į prekybą ir
amatus, nes imtis šios veiklos laikyta bajorui negarbinga). Antrasis
Lietuvos Statutas (1566) nustatė: Šlėkta, pardavęs savo žemę, atsikėlęs
į miestą ir pradėjęs verstis amatais ir prekyba, netenka šlėktos
teisių." [III, 16] Panašiai reglamentavo ir Trečiasis Lietuvos Statutas
(1588) [III, 25]. Šią nuostatą Lietuvos Statutai buvo perėmę iš antikos,
iš Cicerono formuluočių, kur pagrindinis kilmingųjų rūpestis
buvo siejamas su valstybės garbe ir nauda. Todėl tradicinės privilegijos
naujomis sąlygomis virto pavojingais prietarais, dėl kurių bajorai
neteko pirmaujančio vaidmens visuomenėje. Vakarykštės privilegijos
tapo jų nūdienos teisių praradimo priežastimi.
Tai primena, kad privilegijos anksčiau ar vėliau tampa pavojingos
ne tik visuomenei, bet ir jų turėtojams. Jos tampa bausme už
pareigų ir teisių išsiskyrimą: agresija prieš artimą galiausiai virsta
agresija prieš save patį.
97