Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
randa žmonėms keičiantis savo gaminiais (paslaugomis) lygiaverčių
mainų pagrindu.
3.1 TEOLOGINĖ,
ARBA DIEVIŠKOJI, TEISĖS KILMĖS TEORIJA
Tai istoriškai pirmoji teisės samprata, kuri teigia, kad teisė yra ne
žmogaus, o dieviškojo intereso pavertimas elgesio taisykle. Si pažiūra
atsirado iš teisėje slypinčio socialumo mistifikacijos, t. y. mėginimo
nežemiškomis priežastimis paaiškinti žemiškus dalykus -
teisės propaguojamos sugyvenimo vertybės kilmę. Tam davė pagrindo
intuityviai suvokta pati teisės paskirtis - saugoti ne tik stipriųjų,
bet ir visų žmonių gerovę. Bet jeigu teisė siekia visų gerovės,
tai ar ji gali atsirasti iš žmogaus, kuris iš prigimties egoistas,
pirmiausiai žinantis tik savo interesus ir dėl to labiau linkęs į agresiją
prieš artimą negu į santarvę su juo. Iš čia ir egoistinio individo
veržimasis viešpatauti - plėsti savo naudą artimo naudos mažinimo
ar likvidavimo sąskaita.
O jeigu taip, tai teisė, kaip bendros gerovės (socialumo) nešėja,
negali atsirasti iš egoistinio žmogaus interesų; jos šaltinio reikia
ieškoti kitoje, socialumo požiūriu tobulesnėje tikrovėje, esančioje
šalia žmogaus ir aukščiau žmogaus. O tokia tikrovė teocentriniam
mąstymui gali būti tik Dievas, vienodai gerbiantis visų žmonių,
kaip savo vaikų, interesus. Todėl teisė - ne žmonių kūrinys,
o dievų dovana, skirta socializuoti patį egoistišką žmogų, švelninti
jo egoizmą, sulaikyti jį nuo nuodėmės, į kurią žmogų lenkia tas
pats jo egoizmas. Justiniano „Digestuose" sakoma, kad „kiekviena
teisė yra dievų dovana". Romėnai manė, kad jų teisės kilusios iš
vyriausiojo dievo Jupiterio. Žydams Dekalogą irgi davęs Dievas.
Dievo įkvėptas, Mozė rašęs „Penkiaknygę", apimančią papročių,
pilietinę (pozityviąją) ir apreikštąją teisę. Šią knygą žydai vadino
tiesiog „Thora" (Tiesa). Dievas — tikrasis teisės kūrėjas, teisė -
dieviškojo apreiškimo paminklas.
Šioje pažiūroje buvo vertinga tai, kad ja siekta įveikti etatistinės
legistinės teisės sampratos subjektyvizmą: teisė yra ne žmonių
savavališkai nustatoma elgesio taisyklė, o egzistuoja šalia žmogaus valios,
ir tik tam, kad ją saistytų, varžytų, likviduotų savivalę, lenktų
žmones socialinei taikai, išvestų juos iš laukinės visų karo su visais
būsenos, kuria gyvenama, kol neturima teisės kaip bendrosios valios,
75