Teises Teorija - Skynet

. .
TEISĖS TEORIJA
Būtent šiuo tikslu socialinius santykius ir tiria teisės mokslas.
Teisiniai santykiai — tai teisės normomis sureguliuoti ir dėl to
socializuoti žmonių santykiai, kurių dalyviai tarpusavyje susaistyti privalomos
abipusių teisių ir pareigų pusiausvyros, kurią gina valstybė.
Reguliuoti socialinius santykius teisės normomis — tai įpareigoti
tokių santykių dalyvius įgyvendinti savo interesus remiantis teisių
ir pareigų vienove. Todėl teisiniai santykiai - tai visų visuomenės
narių gerovės interesais valdomi žmonių santykiai.
1.2 BENDRIEJI TEISINIŲ SANTYKIŲ POŽYMIAI
l) Teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normos
pagrindu. Be teisės normos negali atsirasti joks teisinis santykis, nes
teisinis santykis gali būti tik toks visuomeninis santykis, kuriam pritaria
valstybė ir iš kurio atsiradusios teisės ir pareigos yra ginamos
valstybės prievarta. Kadangi ne visi visuomeniniai santykiai patenka
į teisinio reguliavimo sritį, tai teisinių santykių pavidalas yra suteikiamas
tik žmogaus teisių požiūriu reikšmingiausiems socialiniams
santykiams.
2) Teisinis santykis yra teisės normos įgyvendinimo forma (būdas).
Teisiniu santykiu pasireiškia reali valstybės paliepimų jėga ir
jų veiksmingumas, pasiekiamas norimas tikslas. Teisinis santykis —
tai veikianti teisės norma.
3) Teisės norma yra idėjinis, norminis teisinio santykio modelis,
kur teisės normos hipotezė nurodo, kokių reikia sąlygų, kad atsirastų
teisinis santykis, dispozicija - kokias teises ir pareigas įgyja to santykio
subjektai, o sankcija - galimus neigiamus padarinius, jeigu vienas
iš santykio dalyvių nevykdys iš to santykio kylančių pareigų.
4) Teisės normos paprastai nesukuria paties visuomeninio santykio,
o tik suteikia jam teisinę formą ir vertybinę kryptį. Todėl teisinis
santykis yra visuomeninio santykio ir teisės normos (formos)
vienovė. Teisiniais santykiais bendri teisės normų reikalavimai individualizuojasi,
virsta konkrečių asmenų konkrečiomis teisėmis ir pareigomis.
5) Valstybė remdamasi teisės normomis negali savavališkai keisti
pradinio vienų ar kitų santykių pobūdžio ar laisvai savo nuožiūra
jų sukurti. O negali todėl, kad santykių specifika susijusi su jais
įgyvendinamų žmogaus teisių specifika, vidinė tų teisių prigimtis demokratinėje
visuomenėje lemia teisinių santykių pobūdį. Šeimos san-
318