Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
Šiandien prigimtinių teisių doktrina vėl plačiai atgimsta ir sudaro
pagrindinę idėjinę moderniosios demokratinės (pilietinės) teisės
sampratos bazę. Ja grindžiama asmens pirmenybė prieš valstybės
institucijas, plėtojama demokratinė visuomenės organizacija.
Prigimtinės teisės doktrinų populiarumo priežastis, kad jos pripažįsta,
jog teisė kuriama ne savavališkai, o atsižvelgiant į objektyvias,
pačiame žmoguje slypinčias vertybes. Tai nustato tam tikras
valstybės teisėkūros ribas, o patį tų vertybių turėtoją atitinkamai įpareigoja
kitų asmenų atžvilgiu.
Lenkų teisininkė S. Wrankowska mano, kad stabiliais laikais, kai
nesijaučia principinio valstybės nustatomos teisės ir visuomenėje egzistuojančių
vertybių skirtumo, teisės praktikoje paprastai vyrauja pozityvistinė
teisės samprata. Bet kai toks skirtumas ima ryškėti, teisinis
pozityvizmas darosi nepakankamas. Tada kyla poreikis palenkti
pozityviąją teisę prigimtinės teisės vertybėms, kurios būtų absoliučios,
o jomis besiremiantis pozityviosios teisės turinys nepriklausomas
nuo valdžios valios 30 .
Plačiau apie prigimtinę teisę kalbama kitame skyriuje.
3.3 TEISINIS POZITYVIZMAS
Tai XIX a. antros pusės ir XX a. pradžios teisinė ideologija, pagrįsta
valstybės vaidmens teisėje pabrėžimu. Ji nesusiformavo į vientisą mokyklą.
Išliko dviejų skirtingų versijų teisinis pozityvizmas: anglosaksų
ir kontinentinis. Pagrindiniais anglosaksų teisinio pozityvizmo atstovais
laikomi Johnas Austinas (1790-1859) ir Herbertas L. A. Hartas,
atstovaujantys vadinamajai analitinei jurisprudencijai, susiformavusiai
remiantis lingvistine filosofija; kontinentinio - Karlas M. Bergbohmas
(1849-1927), Rudolfas Iheringas, Georgas Jellinekas (1851-1911).
Teisiniam pozityvizmui apskritai buvo būdingi tokie požymiai:
1) Subjektyvistinė teisės samprata. Teisė - tai valstybės sukurtų
teisės normų rinkinys. Pasak Johno Austino, teisės norma - tai bendra,
abstrakti suvereno nustatyta elgesio taisyklė, kuri ką nors įsako
arba uždraudžia ir kurios vykdymas garantuotas valstybės prievarta.
Valstybės valia čia nėra saistoma jokių nuo valstybės nepriklausomai
egzistuojančių vertybių. Todėl ir pati teisėkūra teisiniams pozityvistams
nėra didesnio dėmesio verta sritis.
30
Redelbach A., Wronkowska S., Ziembinski Z. Zarys teorii panstwa i prawa.
Warszawa, 1993. S. 105.
80