Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
žengia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, ta pačia prasme
vartojantis du terminus: prievolė ir pareiga, sutarties objektas
ir sutarties dalykas, atituštinti gyvenamąją patalpą ir
išsikelti iš gyvenamosios patalpos bei kitus.
Teisės akte turi būti vartojami visuotinai teisės moksle ir teisės
praktikoje pripažinti terminai. Rengiant specialius teisės
aktus (sanitarijos, medicinos, veterinarijos, technikos saugumo
srities) gali būti vartojami specialūs terminai. Bet jie turi
būti vartojami įprasta tai mokslo ar veiklos sričiai prasme.
Terminų tikslumo ir apibrėžtumo gali būti siekiama legaliomis
definicijomis (definicinės normos), kuriomis yra apibrėžiami terminai,
pateikiami jų aiškinimai, būtini teisės akto adresatams. Pavyzdžiui,
kad taikant Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies teisės
normas vienodai būtų suprantama, kokią veiką, pagal BK, reikia laikyti
nusikaltimu, bendroji BK dalis formuluoja definicinę teisės normą
- nusikaltimo sąvoką, kuri tampa privaloma visais atvejais taikant
BK specialiosios dalies normas. Tokie apibrėžimai vadinami sąvokų
formalizacija - ji daro teisinį reguliavimą tikslesnį, apibrėžtesnį.
Formuluočių trumpumo ir apibrėžtumo pasiekiama vartojant specialius
terminus, standartinius pasakymus, pavyzdžiui, nusakyti asmens
subjektiškumą vartojami terminai teisnumas, veiksnumas, pakaltinamumas.
Santykinis teisės terminų pastovumas
kaip jų vienareikšmio suvokimo sąlyga
Teisės normų formuluotės turi pasižymėti tam tikru standartiškumu,
gramatiniu vienodumu ir stabilumu. Dažnas terminologinis
novatoriškumas nepageidaujamas, nes gali sukelti nesusipratimų
aiškinant ir taikant teisės normas. Vadinasi, teisės
aktų terminija turi būti santykiškai pastovi, visuotinai įsitvirtinusi
visuomenės leksikoje. Teisės terminai keičiasi tik keičiantis
teisės sampratai, su kuria į teisę ateina naujos teisės sąvokos
arba senosios įgyja kai kurių naujų esminių požymių, kurių
nepajėgia vienareikšmiškai išreikšti senieji teisės terminai.
Pavyzdžiui, esant etatistinei teisės sampratai, kriminalinė bausmė
laisvės atėmimas tiksliai išreiškė neribotą valstybės valią
asmens atžvilgiu: valdžia gali atimti asmens laisvę turėdama
pagrindą ir be pagrindo (tautų trėmimas į Sibirą arba žydų
191