Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
Kolektyviniais teisimų santykių subjektai gali būti:
1) valstybė;
2) valstybės institucijos;
3) visuomeniniai susivienijimai, tarp jų ir religiniai, politinės
partijos;
4) gamybinės organizacijos,
5) užsienio firmos.
Juridinis asmuo gali būti ne visos organizacijos ir įstaigos, o
tik tos, kurios atitinka juridinio asmens sąvoką, aprašytą Civilinio
kodekso 23 straipsnyje, o būtent: 1) turinčios atskirą turtą; 2) galinčios
savo vardu įgyti turtines ir asmenines neturtines teises ir turėti
pareigas; 3) galinčios būti ieškovais ir atsakovais teisme arba trečiųjų
teisme (arbitraže).
Valstybė, nors kai kuriais požymiais ir atitikdama juridinio asmens
požymius (ji gali turėti atskirą turtą (valstybinė nuosavybė arba
valstybės teisė savo kapitalu dalyvauti akcinių bendrovių veikloje),
būti ieškovė teisme (pareikšti teisme pretenziją į bešeimininkį
turtą, rastą lobį), taip pat atsakovė (valstybė atsako savo piliečiams
už pareigūnų neteisėtais veiksmais jiems padarytą žalą) ir kt), vis
dėlto nelaikytina juridiniu asmeniu, nes juridinis asmuo pagal paskirtį
yra veikiau ūkinis, specializuotos paskirties asmenų susivienijimas,
susijęs su jų turtinių interesų įgyvendinimu. Tuo tarpu valstybės
tikslai ir paskirtis yra reikšmingesni ir toliau siekia.
Skirtingai nei fizinių asmenų, juridinio asmens teisnumas ir
veiksnumas atsiranda tuo pačiu metu, nuo jo įstatų (nuostatų) patvirtinimo
momento, o tais atvejais, kai juridinis asmuo turi veikti
remdamasis bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais — nuo momento,
kai kompetentinga institucija išleidžia nutarimą jį įsteigti. Jeigu
įstatai turi būti įregistruojami, juridinio asmens teisnumas atsiranda
nuo jų įregistravimo momento (CK 26 str.).
Valstybės institucijų subjektiškumas ypatingas tuo, kad jos vykdo
valdžios įgaliojimus — turi teisę duoti kitiems teisės subjektams
(piliečiams, institucijoms) privalomus paliepimus ir jų vykdymą užtikrinti
teisine valstybės prievarta. Jų subjektiškumą sudaro specialiu
teisės aktu (dažniausiai įstatymu) nustatyta jų kompetencija (teisės
ir pareigos). Pavyzdžiui, prezidento kompetenciją nustato Lietuvos
Konstitucija ir Prezidento įstatymas, teismų kompetenciją - Konstitucija
ir Teismų įstatymas (1994). Valstybės institucijos gali būti
330