Teises Teorija - Skynet

TEISES TEORIJA
Tik būdamos visos kartu, šios prielaidos sudaro pagrindą atsirasti
ir funkcionuoti teisiniam santykiui. Pavyzdžiui, asmuo nori nusipirkti
miesto centre namą su žemės sklypu. Ar jis gali įgyvendinti
šį savo interesą šalia teisinio reguliavimo, šalia teisinių santykių?
Ar tokia sutartis gali būti neteisėta ir anuliuotina? Kad būtų teisėta,
pripažįstama valstybės institucijų ir kad valstybė gintų iš jos atsirandančias
teises, ši sutartis turi atitikti tokias įstatymo numatytas
sąlygas:
1) teisės norma turi leisti arba bent nedrausti konkrečiam asmeniui
(pirkėjui) įsigyti šį pirkinį;
2) pirkėjas ir pardavėjas turi būti veiksnūs asmenys;
3) pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui sutartyje nustatytą sumą;
4) pati pirkimo-pardavimo sutartis turi būti atitinkamai įforminama
ir įregistruojama nekilnojamojo turto registracijos biure ir žemės
kadastre.
Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teisiniai pirkimo-pardavimo
santykiai dėl šio objekto negali atsirasti, o būtent:
- jeigu pirkėjas ar pardavėjas yra neveiksnūs asmenys (nepilnamečiai
arba sergantys psichikos liga);
- jeigu yra teisės norma, draudžianti pardavėjui parduoti tą
namą (jo namui teismo yra uždėtas areštas baudžiamojoje ar civilinėje
byloje) arba pirkėjas neturi teisės įsigyti tokios rūšies turtą
(ribota užsieniečio teisė įsigyti Lietuvoje žemę nuosavybės teise).
Teisės norma čia nebūtinai turi tiesiogiai leisti tokius sandorius,
užtenka ir to, kad konkreti norma jų nedraudžia, nes piliečiams
galioja principas: viskas leidžiama, kas nėra tiesiogiai įstatymo
draudžiama;
- jeigu sutartis nėra atitinkamai įforminta (notaro patvirtinta, kai
įstatymas reikalauja tokio tipo pirkimo-pardavimo sutarčių notarinės
formos (CK 255 str.).
1.4 TEISINIAI FAKTAI KAIP TEISINIŲ SANTYKIŲ
ATSIRADIMO, PASIKEITIMO AR PASIBAIGIMO PAGRINDAS
Teisiniai faktai — tai konkrečios gyvenimo aplinkybės, įvykiai, su kuriu
buvimu teisės norma sieja konkrečių teisinių santykių atsiradimą,
pasikeitimą arba pasibaigimą. Šie faktai tampa teisiniais ne dėl
kokių nors savo vidinių savybių, o dėl to, kad su jais įstatymų leidėjas
sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.
320