Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
Teisės teorija apibendrina šakinių teisės mokslą rezultatus, teisės
samprata pagrindžia bendrą vertybinę teisinio reguliavimo kryptį.
Šito ji pasiekia tokiu būdu, kad, tyrinėdama ir atskleisdama konkrečioje
visuomenėje konkrečiu metu esamus žmogaus teisių apsaugos
poreikius ir jų įgyvendinimo galimybes, visa tai performuluoja,
perdirba į atitinkamą teisės sampratą, kuri ir tampa visų šakinių teisės
mokslų bendruoju metodologiniu pagrindu. Šakinio reguliavimo
vertybine linkme.
Šią šakinių teisės mokslų integraciją teisės teorija vykdo ir plėtodama,
tikslindama bendrųjų teisės sąvokų aparatą - teisinio mąs
tymo instrumentarijų. Pavyzdžiui, šakiniai teisės mokslai vartoja
tokias bendrąsias teisės sąvokas: teisės norma, teisės principas, teisinis
santykis, teisės pažeidimo sudėtis, teisinė atsakomybė, teisnumas,
veiksnumas, teisės subjektas ir t.t., ir vartoja jas tokia prasme,
kokią joms suformuluoja, pagrindžia teisės teorija, apibendrindama
įvairių teisės šakų vykdomo teisinio reguliavimo patirtį. Pavyzdžiui,
teisinės atsakomybės turinys, suformuluotas teisės teorijos, yra ta pačia
prasme suprantamas ir taikomas tiek civilinėje teisėje (civilinė
atsakomybė), tiek baudžiamojoje teisėje (baudžiamoji atsakomybė),
tiek ir administracinėje teisėje (administracinė atsakomybė).
Pats teisinis mąstymas, socialinis tikrovės pažinimas ir jos įvaldymas
teisinėmis priemonėmis remiasi šiomis sąvokomis. Kadangi
šių sąvokų bendrumas garantuoja teisinio mąstymo vienareikšmiškumą,
operatyvumą, komunikabilumą visuose teisės moksluose, tai
šias sąvokas tobulinanti teisės teorija prisideda ir prie kiekvieno šakinio
teisės mokslo pažangos.
5.3 PAŽINTINĖ,
ARBA ANALITINĖ, TEISĖS TEORIJOS FUNKCIJA
Šią funkciją teisės teorija vykdo tirdama visuomenėje vykstančius
socialinius procesus, siekdama suvokti, kaip ir kokiomis priemonėmis
tie procesai turėtų būti reguliuojami, kad kuo veiksmingiau būtų
apsaugomos ir įgyvendinamos žmogaus teisės. Tai darydama teisės
teorija aiškinasi, koks yra priimamų įstatymų poveikio visuomeniniams
santykiams veiksmingumas: kaip ir kokiu mastu pasiekiama
tų socialinių tikslų, kurių siekia įstatymų leidėjas, išleisdamas
vieną ar kitą įstatymą. Šią funkciją iš teisės teorijos gali perimti
teisės sociologija.
44