Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
kia elgtis, kai viena kitai prieštarauja dvi galiojančios teisės normos.
Tokios normos pavyzdžiai yra: „Jei Lietuvos įstatymai prieštarauja
ratifikuotai tarptautinei sutarčiai, galioja tarptautinė sutartis."
Arba: „Lietuvos piliečiai [...] už nusikaltimus, padarytus užsienyje,
atsako pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus." (BK 6 str. l d.)
Čia išsprendžiamas neaiškumas, kylantis, kai Lietuvos pilietis užsienio
valstybėje padaro nusikaltimą: jis turi būti baudžiamas pagal Lietuvos
ar šalies, kurioje nusikalto, įstatymus? Kolizinė yra ir Lietuvos
Respublikos Konstitucijos norma „Negalioja joks įstatymas ar
kitas aktas, priešingas Konstitucijai." (7 str. l d.) Ji nurodo, kaip reikia
pasielgti, kai tą patį santykį vienaip reguliuoja Konstitucija ir
kitaip — įstatymas ar kitas teisės aktas.
Teisės normų kolizija įveikiama vadovaujantis tokiomis taisyklėmis:
1) Kai viena kitai prieštarauja tos pačios institucijos išleistos
ir tą pačią juridinę galią turinčios teisės normos (įstatymai), tai
galioja vėliau išleista teisės norma (įstatymas): Lex posteriori derogat
legi priori.
2) Jei viena kitai prieštarauja skirtingos kompetencijos institucijų
išleistos teisės normos, tai galioja aukštesnę kompetenciją turinčios
institucijos išleista teisės norma. Pavyzdžiui, jeigu Vyriausybės
nutarimu suformuluota teisės norma prieštarauja teisės normai,
išdėstytai Seimo nutarime, tai galioja pastaroji, nors formaliai
abi šios normos yra poįstatyminės.
3) Jei specialioji teisės norma prieštarauja bendrajai, tai galioja
bendroji. Ankstesnėje mūsų teisės literatūroje buvo skelbiamas
specialiosios teisės normos primatas prieš bendrąją, nes tai labiau
atitiko totalitarinio režimo interesus, kad jis nebūtų varžomas žmogaus
teisių. Tai kilo ir iš etatistinės teisės sampratos, kurios pagrindu
susiformavo principas: lex specialis derogat legi generali (specialus
įstatymas riboja įstatymą (bendrąjį). Šitaip siekta atrišti rankas
valdžios savivalei kuriant teisę: valdžiai lengviau savavaliauti
kuriant teisę, kai yra ne bendrosios, o specialiosios normos primatas.
Specialiąją normą lengviau pakeisti negu bendrąją, nes ši dažnai
išreiškia pačius teisės principus; o jeigu bendroji norma dar ir
konstitucinė, tai ir jos pakeitimo procedūra sudėtingesnė. Tuo tarpu
remiantis pilietine teisės samprata, prioritetą reikia pripažinti bendrajai
teisės normai, nes šitaip veiksmingiau varžoma įstatymų lei-
232