Teises Teorija - Skynet

:
TEISES TEORIJA
svarą. Priešingų grupių interesai šiuo atveju ne derinami, o vienas
kito slopinami. Čia reikalauta suderinti konkretaus asmens teises ne
su pareigomis (artimo interesu), o su turimos jėgos mastu - kur nėra
jėgos, ten turi būti mažai teisių ir daug pareigų, tiksliau - prievolių.
Teisės ir pareigos tarp visuomenės narių paskirstomos pagal jų turimos
jėgos mastą, visa tai sankcionuojant, įtvirtinant įstatyme.
Šitaip suprantama viešoji teisė visur rėmėsi ir turėjo remtis teisės
ir įstatymo tapatinimu. Bet kuri elgesio taisyklė, įgijusi įstatymo
formą, yra teisė. Todėl vienų teisės virto privilegijomis, o kitų pareigos
- prievolėmis. Tokia „teisė" įtvirtino ne socialinę santarvę ir
rimtį, o vienų viešpatavimą, kitų - pavergimą.
Kadangi viešoji teisė reguliavo daugiau santykių ir svarbesnius,
tai jos propaguojama teisės samprata ir buvo vyraujanti.
Civilinė (pilietinė) teisė liko vienintelė autentiškos teisės oazė,
kurios nebuvo pasiekęs šis susipriešinimas ir iš kurios prasidėjo šiuolaikinis
autentiškos teisės prisikėlimas, visuotinis jos sugrįžimas į
žmonių santykius, humanizuojant juos teisių ir pareigų vienove.
Totalitariniai režimai, propaguojantys jėgos primatą, buvo ir tebėra
suinteresuoti apibrėžti teisę ne kaip teisių ir pareigų vienovę, o
tik kaip „privalomo elgesio taisyklę", kad nereikėtų konkretinti tos
taisyklės turinio - nereikėtų parodyti, koks yra joje nustatomų teisių
ir pareigų tarpusavio santykis, nebūtų demaskuojama valdžios
savivalė kuriant teisę. Todėl teisinės abstrakcijos čia labiau gerbiamos
negu konkretūs, turiningi dalykai. Čia svarbiau pabrėžti pačią
elgesio taisyklę, o ne jos santykį su abipuse teisinio santykio dalyvių
nauda.
5.2 KAPITALISTINĖS TEISĖS EPOCHA
Modernios teisės sampratos ištakos slypėjo vergvaldinės ir feodalinės
epochų civilinės teisės vertybiniuose, metodologiniuose pagrinduose
— visų santykio dalyvių lygiateisiškumo ir laisvos valios pripažinime.
Visuomenė kaip tik ir demokratėjo civilinės, arba miesto,
teisės principus nuosekliai verčiant visos teisės principais. Ir tai buvo
išplėstinės teisinės demokratijos pradžia, privačiosios teisės „puolimas"
prieš viešosios teisės pastangas monopolizuoti teisės sampratą,
priskirti jai viešosios teisės principus. Viešoji teisė buvo garantuota
vien valstybės prievarta, o civilinė (privačioji) teisė - ir pačių
santykio dalyvių abipuse nauda. Ir tik kai naudos veiksnio nepaka-
134