Teises Teorija - Skynet

TEISES TEORIJA
ją, o apmokestindamos mokesčiais ir palenkdamos vykdyti socialinę
politiką ir kitas socialines funkcijas.
K. Marksas, kritikuodamas klasinę valstybę ir jos teisę, yra išreiškęs
daug vertingų idėjų, kurios gali būti vaisingai panaudotos
kuriant šiuolaikinę demokratinę visuomenę 27 .
Apibendrinant K. Markso valstybės ir teisės koncepciją, reikia
pasakyti, kad pagrindinė jo pažiūra į klasinę valstybės ir teisės prigimtį
buvo patogi tuo, kad ji leido glaudžiai susieti valstybę ir teisę
klasiniu pagrindu ir laikyti jas klasių kovos įrankiu. Klasinis valstybės
ir teisės apibrėžimas tiksliai išsakė tą valstybės ir teisės paskirtį,
kuri buvo būdinga pradinėms visuomenės raidos stadijoms, kai valstybė
ir teisė iš tiesų tebuvo prievartos įrankiai nuosavybę turinčios
mažumos rankose turint tikslą pavergti visuomenės daugumą ir palaikyti
tą padėtį. Marksistinė teisės teorija adekvačiai aiškino valstybės
ir teisės praeitį ir dabartį iki pat Antrojo pasaulinio karo. Ir tai
marksizmo nuopelnas.
Mokslinė išliekamoji marksizmo vertė labiau sietina su visuomenės
raidos analize nei su tos raidos prognozavimu.
Tai, kad marksizmas nepakankamas suvokti dabartinę visuomenės
ir teisės raidą, nėra joks priekaištas marksizmui, nes nėra nė
vienos teorijos, kuri būrų sukurta visiems laikams. Jeigu tokia teorija
ir atsirastų, tai jos negalima būtų laikyti moksline (K. Popperio
falsifikacijos principas), nes mokslinė tiesa visada istoriškai konkreti
ir todėl anksčiau ar vėliau pasidaro nepakankama aiškinti pasikeitusią
tikrovę. Ta tikrovė istoriška ir dėl to nuolat netapati pati sau.
Tokia turi tapti ir tokią tikrovę aiškinanti, modeliuojanti teorija.
Kai kuriais atžvilgiais panašia linkme aiškinant teisės prigimtį
XIX a. antroje pusėje ėjo ir vokiečių teisininkas Rudolfas von Iheringas,
kurdamas „interesų jurisprudenciją".
27 ,,Iliuzoriškos visos kitos laisvės nesant spaudos laisvės." (1. 83) ,,Spaudos
laisvės esmė - nebūti amatu. " (I, 77) „Jeigu spaudai uždrausta pranešti apie
tai, kas vyksta jos akivaizdoje, jeigu kiekvienu subtiliu atveju ji turi lūkuriuoti,
kol bus priimtas teismo nuosprendis, jeigu ji turi iš anksto suderinti su kiekvienu
valdininku, pradedant ministru ir baigiant žandaru, ar jos pateikiami faktai neužgauna
jų garbės ir orumo, nepriklausomai nuo to, ar tie faktai teisingi ar ne;
jeigu spaudai bus iškelta alternatyva iškreipti įvykius arba visiškai juos nutylėti,
tai spaudos laisvei ateina galas. " (6, 253) „Kova dėl darbininkų išlaisvinimo
reiškia kovą ne dėl klasinių privilegijų ir monopolijų, o už lygias teises ir pareigas
ir už panaikinimą bet kokio klasinio viešpatavimo." (16, 12)
68