Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
buvę išsikovoti sunkia amžius trukusia kova 28 . Atitinkamai visą Naujųjų
amžių teisės istoriją R. Iheringas skirstė į tris nuolat trunkančios
ir laiminčios kovos etapus: 1) kova dėl sąžinės laisvės (tai galėtų
būti reformacijos laikotarpis - XVI a.); 2) kova dėl politinės laisvės
(kova su absoliutine monarchija - XVII-XVIII a.); ir 3) kova
dėl ekonominės laisvės (kova su ekonominiu žmogaus pavergimu,
ekonominiu skurdu, varžančiu žmogaus teises, - XIX a.). Todėl teisė
esanti „labiau jėgos negu logikos kategorija".
R. Iheringo realistinei teisės sampratai būdingi tokie požymiai:
1) Teisė nagrinėjama atsižvelgiant į glaudžią jos sąveiką su kintančiais
žmonių interesais, šiems kintant, keičiasi ir pati teisė.
2) Autentiškas teisės egzistavimo būdas yra nuolatinė individo
kova dėl savo subjektinių teisių. Pati objektyvioji teisė egzistuoja
tik tiek, kiek žmonės naudojasi savo subjektinėmis teisėmis.
3) Teisės ir valstybės vienovė. Be valstybės teisė esanti niekas.
Tik valdžia, taikanti teisės normas, daro teisę tuo, kas ji yra ir turi
būti. Iheringas neskirstė teisės į prigimtinę ir pozityviąją; teisė jam
- tai tik pozityvioji teisė (pozityvistinės metodologijos įtaka).
4) Struktūros požiūriu teisė aiškinta kaip teisių ir pareigų vienovė.
Ji - teisinė pilietinės visuomenės kūrimosi sąlyga.
Šias pažiūras į teisę R. von Iheringas dėstė gausiuose savo veikaluose:
„Romos teisės dvasia" (Das Geist des romischen Rechts),
,,Kova dėl teisės" (Der Kampf um Recht, 1872), „Teisės tikslas"
(Der Zweck im Recht, 1872), T. 1. - 1872; T. 2 - 1883) ir kiruose.
2. TEORIJOS, GRINDŽIANČIOS TEISĖS
ESMĘ PRIEŠINGŲ INTERESŲ KOMPROMISU
Oponuojant minėtoms teorijoms, teisę kildinusioms tik iš jėgos persvarą
turinčio socialinio intereso, formavosi visuomeninės sutarties,
solidarumo ir kitos teorijos, kurios intereso virsmą teise siejo ne su
nugalėtojų prievarta, o su kompromisu. Jos siekė išvesti teisę ne iš
viešpatavimo, o iš bendradarbiavimo pastangų.
Teisės šaltinis esąs žmonių interesas nepriklausomai nuo to, kokio
masto jėga to intereso turėtojas disponuoja garantuoti savo interesą.
Teisę dalyvauti nustatant visuotinai privalomo elgesio taisyklę
28 Iheringas R. Kova dėl teisės / vertė A. Janulaitis. Kaunas, 1923. P. 6.
70