Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
bylos faktinį pagrindą, nustatymu ir visapusiu jų ištyrimu. Reikalaujama
nustatyti ne apskritai visas, o tik turinčias juridinę reikšmę bylos
aplinkybes, t. y. galinčias paveikti veikos teisinį kvalifikavimą ir
poveikio priemonės parinkimą; taip pat būtina atskleisti veikos padarymo
tikslus, motyvus, priežastinį veikos ir jos sukeltų padarinių ryšį.
Šia stadija pasiekiamas teisės taikymo faktinis pagrįstumas. Čia
konstatuojama, buvo ar ne teisės pažeidimo faktas, ar įvykdytos sąlygos,
duodančios pagrindo atsirasti subjektinei teisei, ir kita. Teisės taikymo
aktas pagrįstas, jeigu yra nustatytos visos teisiniu požiūriu reikšmingos
bylos aplinkybės („objektyvioji tiesa" arba visiškas teisės normą
taikančio pareigūno ar institucijos įsitikinimas dėl tokių faktų ir
aplinkybių buvimo). Tai prielaida priimti byloje teisingą sprendimą.
2) Nustatytų faktinių aplinkybių (veikos) byloje teisinis įvertinimas
(kvalifikavimas). Tai parinkimas konkrečios teisės normos ir poveikio
priemonės (sankcijos), atitinkančių nustatytas bylos aplinkybes.
Kvalifikuodami veiką, pareigūnas ar institucija pirmiausiai nustato,
kuri teisės šaka reguliuoja panašius santykius ir kuri tos šakos
norma apima nagrinėjamą gyvenimo įvykį. Kartu patikrinama,
ar pasirinkta teisės norma galioja laiko atžvilgiu: a) ar ji galiojo
darant veiką; b) ar ji galioja nagrinėjant bylą; c) ar ji galioja teritorijoje,
kur nagrinėjama byla; d) ar ji galioja asmenims, kurie yra
nagrinėjamo teisės pažeidimo subjektai. Čia vadovaujamasi bendruoju
principu: įstatymas atgal negalioja. Taip pat negalima taikyti neįsigaliojusios
teisės normos. Be to, reikia nustatyti ir tos teisės normos
autentišką tekstą. Autentiškas tekstas yra oficialus teisės normų
akto, paskelbto oficialiame leidinyje, tekstas. Tokie leidiniai Lietuvoje
yra žurnalas „Valstybės žinios", kodeksai, gali būti ir kiti leidiniai,
apie kuriuos kalbėta aptariant teisės aktų sisteminimą.
Nustatant bylos juridinį pagrindą gali atsitikti taip, kad tas pats
atvejis yra reguliuojamas dviejų ar daugiau nesutampančių ar net
viena kitai prieštaraujančių teisės normų. Tokie prieštaravimai šalinami
pagal teisės normų kolizijos sprendimo principus.
3) Teisės normos aiškinimas (apie jį jau kalbėta).
4) Sprendimo teisinėje byloje priėmimas, jo pagrindimas ir išdėstymas
teisės normų taikymo akte. Tai baigiamoji teisės taikymo
stadija. Ankstesnės stadijos jos atžvilgiu yra parengiamosios. Šioje
stadijoje taikomos teisės normos galia išplečiama šiam konkrečiam
faktui, konkretiems asmenims, tiems asmeninis nustatomos konkre-
308