Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOji DAlis
Tik vergovinėje ir iš dalies baudžiavinėje santvarkoje žmogus vergas
buvo laikomas teisinių santykių (pirkimo-pardavimo) objektu.
Vergas, pasak Aristotelio, nebuvo laikomas žmogumi, o tik „kalbančiu
daiktu". Todėl kiti galėjo juo naudotis kaip savo tikslų siekimo
priemone, dėl jo panaudojimo sudarinėti įvairius sandorius.
Tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje tokie sandoriai yra uždrausti,
nereiškia, jog nevyksta prekyba žmonėmis. Pasaulyje, taip pat Lietuvoje,
prekiaujama „sekso gražuolėmis", kūdikiais. Verčiamas teisinių
santykių objektu, žmogus prilyginamas daiktui ir tai paneigia
žmogaus orumą kaip pagrindinę žmogiškumo vertybę, kurią saugo
įstatymas (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Žmogaus vertimas teisinių santykių
objektu prieštarautų pačiai teisei kaip subjektinių teisių ir pareigų
vienovei. Žmogus yra teisnumo turėtojas. Asmens pripažinimas
teisinių santykių objektu reikštų, kad tas asmuo prarado ne tik
visas subjektines teises, bet ir teisnumą, o be teisnumo nėra žmogaus
kaip socialinės būtybės. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529) draudė
žmogui parsiduoti nelaisvėn. Tokios sutartys laikytos negaliojančiomis
(XI 11).
Kai kurie teisininkai mano, kad kai kurių teisinių santykių objektas
vis dėlto gali būti ir žmogus. Pavyzdžiui, šeimos teisėje: nutrūkus
tėvų santuokai ir kilus ginčui, kam iš tėvų turi atitekti mažametis
vaikas, šis esąs šio santykio objektas; arba kai vaikas yra paimamas
iš asocialių tėvų ir perduodamas auklėti valstybei. Kiti autoriai
mano, kad tokiu atveju teisinio santykio objektas yra ne pats
vaikas, o to vaiko normalaus auklėjimo interesai 96 .
Abiem minėtais atvejais vaikas yra ne tų santykių objektas, o
subjektas, nes šis santykis atsiranda ne tam, kad vaikas virstų kurio
nors iš to santykio dalyvio teisių įgyvendinimo priemone, o atvirkščiai,
- kad būtų užtikrinta mažamečio vaiko teisių sauga ir jo teisių
įgyvendinimas. Santykis šiuo atveju atsiranda ir reguliuojamas siekiant
ne sumažinti vaiko naudą (šitaip būtų vaikui tapus santykių
objektu), o ją padidinti, garantuoti, sudaryti sąlygas normaliai jo asmenybės
plėtrai. Teismas, spręsdamas ginčą, kuriam iš tėvų turi atitekti
vaikas, galvoja ne apie kurio nors iš tėvų teisę, o apie vaiko
teises. Kuris to vaiko teises geriau garantuos materialiai ir dvasiškai,
tam iš tėvų ir perduodamas vaikas paliekant antram sutuokti-
96 / . . H. . Ma, A. B. Ma.
Moc, 1997. C. 494.
323