Teises Teorija - Skynet

TEISES TEORIJA
įstatymuose. Tada žinome, kokių reikalavimų turi laikytis ir patys
įstatymai, kad jie būtų teisiniai įstatymai, o ne įstatymų leidėjo savivalė,
įgavusi įstatymo pavidalą.
Tai reiškia, kad teisės samprata yra pagrindinė jurisprudencijos
sąvoka. Pasak vengrų teisininko Felixo Samlo, ji yra tas „Atlantas,
ant kurio pečių rymo visas teisinio pasaulio rutulys". Todėl jeigu ji
neaiški, tai neaiškios vertės bus ir pats teisės mokslas, besiremiantis
ta sąvoka, abejotinos vertės bus ją įgyvendinanti teisės praktika. Be
šios sąvokos aiškumo neįmanoma sukurti ir stabilesnės teisinės tvarkos
visuomenėje, pasiekti jos laikymosi sąmoningumo.
1.1 TEISĖS SAMPRATOS SANTYKIS SU POLITINIU REŽIMU
Ne kiekvienoje visuomenėje vienodai jaučiamas teisės sampratos poreikis.
Totalitariniams režimams teisės samprata tarsi nereikalinga,
nes teisės praktika čia remiasi tik įstatymu, o įstatymas - valdančiosios
jėgos valia. Neatsitiktinai tarybinės teisės teorijos vadovėliuose
daugiausiai kalbėta ne apie teisės sampratą, o apie „teisės kilmę",
pagrindines teisės kategorijas, kuriomis teisė orientuojama į imperatyvų
įstatymo normų taikymą. O tokį taikymą aptarnauti siekiančiai
teisės teorijai daugelio teorinių klausimų svarstymas nėra būtinas,
nes praktiškai nereikšmingas. Pavyzdžiui, praktinio įstatymų taikymo
požiūriu nėra jokio skirtumo, ar teigsime, kad baudžiamoji
teisė draudžia tam tikras veikas ar ji tik baudžia, įstatymą vadinsime
„teisės šaltiniu" ar „teisės forma", ar teisė „prigimtinė", ar „valstybės
nustatyta", nes teisės praktikai reikia turėti reikalą tik su pačia
įstatymo norma, o ne su jos „metafizika". Čia visa teisininko
misija - pritaikyti tą normą pagal jos teksto prasmę.
Teisės sampratos poreikis išryškėja tik demokratinės visuomenės
teisės praktikoje, nes čia daugeliu atvejų reikia remtis ne tik
įstatymu, bet ir teise. Čia pripažįstama ir precedento teisė, besiremianti
ir bendraisiais teisės principais, didesnis paties teismo savarankiškumas
įgyvendinant teisingumą, vykdoma konstitucinė ir administracinė
įstatymų ir kitų teisės aktų teisėtumo kontrolė. Teisės
ekvivalentu tada bent formaliai pripažįstama konstitucija, laikant ją
teisiniu įstatymu. Konstitucijai visi įstatymai turi paklusti ne tik dėl
to, kad ji turi aukščiausią juridinę galią, bet ir dėl to, kad ji įkūnija
teisę - tautos valią, privalomą ne tik piliečiams, bet ir pačiam įstatymų
leidėjui.
56