Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
taip nustato BK 271 straipsnis, o todėl, kad vagystė yra veiksmas,
kuriuo pažeidžiamas Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas draudimas
- nuosavybė neliečiama. Jau sakėme, kad BK 271 straipsnis tik
nurodo, kokiu būdu buvo pažeistas Konstitucijos 23 straipsnio draudimas
ir kokias sankcijas reikia taikyti jo pažeidėjui (vagiui). Pripažinus,
kad baudžiamoji norma ne tik baudžia, bet ir draudžia, ji praranda
struktūrinį ryšį su reguliacinėmis normomis ir tampa tarsi autonomiška
būtis, kuri lyg ir pati savarankiškai, be ryšio su reguliacinėmis
normomis uždraudžia tam tikras veikas (reguliuoja nuosavybės
santykius) ir už jas baudžia. Išeitų, tarsi ne reguliacinių normų
įsakmumą garantuoti būtų sukurtos baudžiamosios normos.
Šitaip teisės normos struktūros klausimas yra beviltiškai supainiojamas
ir dėl to pasidaro nereikšmingas nei teisės teorijai, nei teisės
praktikai, nes į normos sampratą įneša daugiau painumo negu
aiškumo. Gal ir dėl to R. Z. Lifšicas savo šiaip gana informatyvioje
ir logiškai nuoseklioje „Teisės teorijoje", neradęs būdo pasukti mokslinio
metodo vaga, buvo priverstas palikti šio klausimo svarstymą,
paskyręs jam vos keletą nesistemiškų sakinių, nors objektyviai teisės
normos struktūros klausimas yra itin svarbus, nes juo konkretinama
visa teisės normos esmė. Jei negalime paaiškinti teisės normos
struktūros, tai negalime suorganizuoti visų teisės teorijos klausimų į
sistemą, o teisės praktikoje - atskirti teisinių faktų (hipotezės) nuo
elgesio taisyklės (dispozicijos), kurios veikimą inspiruoja hipotezėje
aprašyti teisiniai faktai. O nesistemiška teisės teorija tada gali pretenduoti
tik į „teisės enciklopediją" — paviršutinišką kai kurių teisės
praktikai reikalingų teisės sąvokų aiškinimą, bet ne į mokslą.
Teorinių komplikacijų, susijusių su teisės normos struktūra, atsiranda
dėl dviejų metodologinio pobūdžio priežasčių.
Pirma, teisės normos struktūrą mėginama tirti kaip „daiktą savyje",
be ryšio su teisės normos vykdomomis funkcijomis (subjektyvizmas).
Todėl prarandamas objektyvus veiksnys, lemiantis normos
struktūrą, jos elementų skaičių ir jų būtinybę.
Antra, tekstinė teisės normos struktūra painiojama (tapatinama)
su logine, nes viena teisės normų rūšis, pavyzdžiui, reguliacinės normos,
tiriama be ryšio su sankcijas nustatančiomis arba, atvirkščiai,
- sankcijas nustatančios normos tiriamos be ryšio su reguliacinėmis
normomis. Todėl daroma išvada: kur baigiasi teisės normą formuluojantis
tekstas (dažnai - teisės akto straipsnis), ten baigiasi ir pati
223