Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
Ši lygiava apima tik minimalų žmogaus teisių saugos lygmenį:
kas daugiau, tas yra paties asmens kultūrinių pastangų rezultatas.
Tai reiškia, kad vartojimo lygiava neatmetama apskritai, o tik
nustatomos istorinės jos pozityvaus taikymo ribos. Ji įsiprasmina
kaip žemutinė žmogaus teisių saugumo riba, reikalinga palaikyti
visuomenėje socialinę santarvę ir rimtį. Už šio minimumo turi baigtis
faktinė, arba vartojimo, lygybė, ji turi pereiti į teisinę, arba procedūrų,
lygybę, įpareigojančią kovoti su neteisėtomis lengvatomis
ar privilegijomis.
1.1.2 TEISINĖS IR EKONOMINĖS (PASKIRSTOMOSIOS)
LYGYBĖS SANTYKIS KAIP TARPUSAVIO PAPILDYMO SANTYKIS
Teisinė lygybė neturi būti suprantama kaip absoliuti ekonominės lygybės
priešybė. Tarp jų civilizuotoje visuomenėje formuojasi ne abipusio
atmetimo ar konkuravimo, o tarpusavio papildymo santykiai.
Nė viena iš jų pavieniui negali ilgiau stabilizuoti žmogaus teisių
saugos. Jau sakėme, kad pirmumas turi būti teikiamas teisinei lygybei,
nes ji vienodai leidžia visiems asmenims imtis bet kurios įstatymo
neuždraustos veiklos, savarankiškai susikurti tokios veiklos priemones
ir šitaip garantuoti savo teisių saugą bei jų komfortą. Tačiau
ilgai vyraujant teisinei lygybei, tam tikra visuomenės dalis nepajėgia
rinkos ekonomikos sąlygomis bent minimaliu lygiu pasirūpinti
savo teisių sauga ir dėl to tampa socialinės įtampos bei destrukcijos
visuomenėje priežastimi. Šis teisinės lygybės pagrindu „įsiplieskiantis
gaisras" kaip tik ir slopinamas tam tikros kompetencijos ekonomine
lygybe. Kai šis „gaisras" užslopsta, ekonominė lygybė tampa
nebereikalinga, kol teisinė lygybė vėl parengs sąlygas, kurios į politinę
areną iš naujo „pakvies" ekonominę lygybę sumažinti naują
teisinės lygybės sukurtą įtampą. Teisinė lygybė skatina asmens kultūrinį
aktyvumą ir nacionalinio produkto didėjimą, jo struktūros įvairovę,
o ekonominė lygybė mažina socialinę įtampą, atsirandančią teisinės
lygybės vyravimo sąlygomis.
Tai reiškia, kad teisinės ir ekonominės lygybės negalima griežtai
priešinti, nevalia nė vienai iš jų ilgesniam laikui teikti vienvaldiškumo
teisės garantuojant žmogaus teisių saugą; jos tarnauja šiai
saugai papildydamos viena kitą ir šitaip įveikdamos viena kitos ribotumą.
Tik veikdamos abipusio papildymo principu, jos gali garantuoti
socialinį stabilumą, visuomenės plėtotę ne revoliucijos, o
144