Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
sės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietos spaudoje, jeigu
pačiuose aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena (11 str.).
Tarptautinės sutartys įsigalioja po to, kai jas ratifikuoja Seimas,
paskelbia „Valstybės žiniose" ir deponuojami jų ratifikaciniai raštai.
Norminių teisės aktų galiojimas baigiasi, kai:
a) baigiasi akto galiojimo laikas, jeigu jis buvo nurodytas pačiame
norminiame teisės akte;
b) kompetentinga valstybės institucija kitu teisės aktu tiesiogiai
panaikina normini teisės aktą;
c) išleidžiamas naujas norminis teisės aktas, kurio normos kitaip
reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius;
e) Konstitucinis Teismas nutarimu pripažįsta įstatymą prieštaraujančiu
Konstitucijai. Toks įstatymas netenka juridinės galios ir
netaikomas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos.
Kai kurių šalių (Austrijos, Baltarusijos) konstituciniai teismai, pripažinę
įstatymą prieštaraujančiu konstitucijai, nustato laiką, kurį dar
galioja konstitucijai priešingu pripažintas įstatymas.
Lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai svarbus teisės
principas, susijęs su teisės aktų galiojimu. Įstatymo ar kito teisės akto
galia yra nukreipta į ateitį. Negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio
taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti
būsimų reikalavimų. Teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai,
padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais juos darant, bus
laikomi teisėtais 84
. Priešingu atveju pats įstatymas netektų autoriteto
ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisinę tvarką. Juose išreikštos teisės
normos reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus
norminiam aktui (BK 3 ir 7 str.). Konstitucinis Teismas
(l994 m. balandžio 21 d.) yra pripažinęs, kad retroaktyvaus (atgal galiojančio)
įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis
įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio
įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių
padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs
kitai. Taigi „klaidinga būtų manyti, kad asmens padėtį gerinantis
įstatymas (išskyrus baudžiamąją ir administracinę atsakomybę)
visada galioja atgal, nes privatinėje teisėje, pagerinus vienos teisinio
santykio šalies padėtį, kitos šalies padėtis gali pablogėti" 85
.
84
85
Konstitucinio Teismo aktai. Kn. l (1993-1995). Vilnius, 1998. P. 99-100, 140.
Ten pat, p. 140.
256