Teises Teorija - Skynet

TEISĖ KAIP PROCESAS
1. TEISĖS SAMPRATA - TEISĖS
MOKSLŲ ĮVAIROVĖS VIENOVĖ
XX amžiaus žmogumi pripažintas Albertas Einšteinas rašė: „Svarbiausias
nūdienos fizikos uždavinys yra surasti pačius bendriausius
gyvenimo dėsnius, pagal kuriuos būtų galima sudaryti vientisą pasaulio
vaizdą." (Bonpoc . 1986, Nr. 9)
Mes sakytume, kad svarbiausia sukurti teisės sampratą, kuri užtikrintų
šiuolaikinių šakinių teisės mokslų metodologinį, vertybinį
vientisumą. Tokios sampratos būtinybė kildinama iš praktinio reikalo
pažinti galiojančią teisę, jos laikytis, taikyti ją praktiškai, prognozuoti
jos raidą.
Jeigu teisininko kvalifikacija būtų tik įstatymų ir jų taikymo procedūrų
išmanymas, tai jos siekiantis asmuo galėtų susirinkti kodeksus,
įstatymų sąvadus, „Valstybės žinias'" ir studijuoti iš eilės visus
Lietuvoje galiojančius įstatymus. Tačiau jis greitai įsitikintų, kad įstatymų
yra tiek daug, jog nė vienas žmogus nesugebės jų visų mechaniškai
išmokti, atsiminti. Bet jeigu tokių gabumų žmogus ir atsirastų,
tai visas jo darbas galiausiai pasirodytų esąs bergždžias: kol
baigtų studijuoti esamus įstatymus, jo jau pažinti įstatymai per tą
laiką gerokai pasikeistų ir jam vėl tektų viską pradėti iš naujo. Jo
triūsas primintų Sizifo darbą.
Todėl net ir geriausias įstatymų išmanymas, išmokus juos vieną
paskui kitą, nesuteiktų bendrosios jų esmės, vidinio jų sąryšio supratimo.
O ta visiems įstatymams bendra esmė - teisės samprata,
kuri, reikšdamasi įvairiais įstatymais, kartu visuose įstatymuose išlieka
ta pati, daro juos esmės požiūriu tapačius. Ji - įstatymų įvairovės
vienovė. Tai reiškia, kad pažindami, kas yra teisė, kartu pažįstame,
kas yra esmingiausia ir stabiliausia kiekviename ir visuose
-