Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
Tačiau teisinės valstybės sąlygomis tokį teisės šakų skirstymą
sunku laikyti esminiu, nes tiek viešoji, tiek privačioji teisė remiasi
ta pačia teisės samprata, valstybės institucijos, kaip ir piliečiai, pavaldžios
tiems paties įstatymams ir teisės principams, valstybė taip
pat atsakinga už padarytą žalą savo piliečiams kaip ir patys piliečiai
vienas kitam ir valstybei; abejotinas ir pats interesų skirstymas į „viešus"
ir „privačius", nes demokratinė visuomenė, kurioje teisė suprantama
kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė, įveikia viešųjų
(bendrųjų) ir privačių interesų priešpriešą, nes viešieji reikalai taip
pat yra piliečių reikalai (privatūs), kaip ir visi privatūs, jeigu tik jie
įgyja teisių ir pareigų vienovės pavidalą. Demokratinėje visuomenėje
sunku įsivaizduoti valstybės interesus, kurie kartu nebūtų ir pačių
piliečių interesai. Jeigu tokie interesai atsirastų, tai jų negalima būtų
laikyti teisėtais, nes demokratinėje visuomenėje „valstybės įstaigos
tarnauja žmonėms" (Konstitucijos 5 str.). Tik „valdininkų valstybėje"
valstybės interesai nesutampa su piliečių interesais.
Teisėtas privatus interesas negali būti priešinamas viešajam arba
bendrajam interesui, nes kiekvienas interesas, jeigu tik jis teisinis,
kartu yra ir viešas, ir bendras; jis - viešas, nes bendras, o bendras,
nes įgyvendinamas pagal subjektinių teisių ir pareigų vienovę, vadinasi,
suderintas su artimo nauda. Privataus intereso turėtojas, norėdamas
legalizuoti (išviešinti) savo interesą, privalo vykdyti kitiems
asmenims atitinkamas pareigas - teikti tam tikrą gėrį kitų asmenų
teisėms (interesams). Pati teisė, kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė,
yra interesų privatumo ir bendrumo (viešumo) vienovės išraiška.
Ir tik jeigu privatus interesas suprantamas kaip savo naudos įgyvendinimas
kito asmens naudos mažinimo sąskaita, tai jis - nusikalstamas
ir dėl to nėra nei viešas, ne bendras, nes nėra legalus.
Kur į teisę nežiūrima kaip į subjektinių teisių ir pareigų vienovę,
ten reikia skirti sunkiai atskiriamus viešuosius interesus nuo privačių/ų,
o jais remiantis — viešąją teisę nuo privačiosios.
Teisės skirstymą į viešąją ir privačiąją P. Leonas laikė „netikru"
dėl trijų priežasčių:
1) Pirmiausia jis neigė patį viešųjų interesų buvimą, nes „interesų
turi tik atskiri asmenys, nes tik jie yra realios visuomenės dalys.
Viešas interesas yra privačių interesų sujungimas ir todėl galima
pasakyti, kad teisė saugoja tik atskirų žmonių interesus".
273