Teises Teorija - Skynet

TEISES TEORIJA
mybė — tai asmens suvokimas, kad jis naudojasi teisėmis nuolat būdamas
visuomenėje ir dėl to yra jai nuolat atitinkamai įpareigotas.
Jeigu nebūtų subjektinių teisių ir naudojimosi jomis, tai teisinės
atsakomybės klausimo apskritai nekiltų. Nelaisvas (teisių neturintis
arba jomis nesinaudojantis) žmogus negali būti atsakingas, nes
nėra dėl ko arba už ką būti atsakingam. Prievoles vykdantis asmuo
neturi pasirinkimo laisvės, jis priverstas vykdyti svetimos ir neatremiamos
valios paliepimus ir todėl neatsakingas už tokios veikos padarinius.
Jis negali nevykdyti prievolių, o subjektine teise gali naudotis
ir gali nesinaudoti arba tik iš dalies naudotis, jeigu suvokia, kad
toks naudojimasis neišvengiamai sukels žalą kitų asmenų teisėms.
Vadinasi, teisinė atsakomybė susijusi ne su prievole, o su pareiga.
Prievolė nėra atsakomybės pavidalas, nes prievolės vykdymas nėra
vykdytojo subjektinių teisių įgyvendinimas. Baudžiauninkas, sakėme,
uoliai vykdantis prievoles, negali išplėsti savo teisių, nes prievolės
skirtos įgyvendinti ne vykdytojo, o prievolę nustačiusio subjekto
teises. Todėl už padarinius pirmiausiai atsakingas ne vykdytojas, o
prievolės nustatytojas (šiuolaikinė tarptautinė teisė šiuo klausimu daro
tam tikras išlygas nusikaltimų žmonijai atveju). Atsakomybė pirmiausia
yra laisvo žmogaus socialinė charakteristika vien todėl, kad
ji susijusi su naudojimusi subjektinėmis teisėmis. Jau sakėme: kas neturi
teisių, tas negali jomis ir naudotis, o kas nesinaudoja teisėmis,
tas negali pažeisti ir kito teisių, vadinasi, negali būti atsakingas.
Prievolė prievartos priemonėmis griežtai mechaniškai susieja asmenį
su visuomene ir jis neturi galimybių pasirinkti bendravimo su
ja arba buvimo joje būdo. Tuo tarpu pareiga, kiek ji sukuria, legalizuoja
subjektines teises, yra asmens laisvės ir jos plėtros šaltinis, nes
leidžia asmeniui pasirinkti buvimo visuomenėje būdą, kurio išraiška
- naudojimasis subjektinėmis teisėmis. Pareiga susieja laisvą individą
su visuomene tik subjektinei teisei tarpininkaujant. Būtent subjektinių
teisių pobūdis nustato pareigos pobūdį ir jos intensyvumą.
Neatsitiktinai visiškai atsakingais laikomi tik laisvi ir veiksnūs asmenys,
kurie šią teisių priklausomybę nuo pareigų vykdymo suvokia
ir jai sąmoningai palenkia savo elgesį. Būti atsakingam čia reiškia
būti pareigingam: suvokti, kad naudojimasis teisėmis yra tik tiek legalus,
leistinas, kiek jis garantuojamas pareigos nepažeisti kito asmens
teisių, o pažeidimo atveju - įsipareigojimu atlyginti padarytą žalą.
352