Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
Socialinės normos — tai elgesio taisyklės, kurios skirtos norminti
(reguliuoti) žmonių tarpusavio santykius ir kurių vykdymas garantuotas
santykio dalyvių abipuse nauda, taip pat valstybinio arba
visuomeninio poveikio priemonėmis. Socialines normas sukuria
arba valstybė, arba konkreti organizacija, kolektyvas siekdami įgyvendinti
konkrečios organizacijos, kolektyvo ar visos visuomenės savireguliaciją.
Atitinkamai visos socialinės normos pasižymi tuo, kad
jos išeina iš tam tikro autoriteto ir normina (standartizuoja) žmonių
elgesį — suteikia jam teisių ir pareigų santykio pavidalą. Norminimo
tikslas - vienodo teisinio veiksmingumo priemonėmis apsaugoti visų
žmonių teisės ir lemti tų teisių įgyvendinimą. Skirtingos socialinės
normos tai daro skirtingu būdu.
2.2 SOCIALINIŲ NORMŲ KLASIFIKACIJA
Atsižvelgiant į tai, kas nustato socialinę normą ir kuo garantuoja
jos vykdymą, socialinės normos yra skirstomos į moralės normas,
papročius, visuomeninių organizacijų, arba korporatyvines, normas,
teisės normas.
2.3 TEISĖS NORMŲ IR KITŲ
SOCIALINIŲ NETEISIMŲ NORMŲ SKIRTUMAI
2.3.1 TAPATŪS IR SKIRIAMIEJI
TEISĖS NORMŲ IR MORALĖS NORMŲ POŽYMIAI
Teisinės idėjos yra glaudžiai susijusios su morale ir suprantama kodėl.
Moralė - tai vidinis žmogaus įsitikinimas gerbti kito asmens
interesus (teises) ir kartu savanoriškas tokios pagarbos reiškimas. Moraliu
laikomas toks elgesys, kuris yra naudingas ne tik konkrečiam
asmeniui, bet ir visuomenei, ne tik konkrečiai tautai, bet ir žmonijai.
Vokiečių nacistų užmojai kurti ne bendrą visiems žmonėms, o
tik „vokišką" (vokiečiams) naudą kitų tautų naudos paneigimo sąskaitą
buvo iš esmės amoralūs, galiausiai tapę pražūtingi ir patiems
vokiečiams.
Moralės normos formuojasi remiantis abipuse pagarba, nes moralė
visada suponuoja visų asmenų principinės lygybės ir vienodo
vertingumo prielaidą. Tolesnė socialinio asmenų vertingumo diferenciacija
vyksta atsižvelgiant į jų kultūrinio aktyvumo (pasitarnavimo
artimui) diferenciaciją.
205
.