Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
mas vadovaudamiesi ne tik ekonominiais, bet ir gyvenamosios aplinkos
kokybės išsaugojimo argumentais. Ir tai suprantama, nes teisės
normos kuriamos ir taikomos siekiant įtvirtinti kintamas vertybes,
kurios garantuotų taip pat kintamus žmogaus teisių saugos poreikius.
2) Abstraktus teisės normų pobūdis. Teisės normos prasmė negali
būti suvokiama jutimiškai: ji nestebima, nepaliečiama, nepasveriama,
nepamatuojama, nes yra bendrojo, abstraktaus pobūdžio, o
taikoma konkretiems istoriniams faktams. Be to, tie faktai - skirtingi,
dažnai sudėtingi ir ne visada lengva įsitikinti, ar konkreti norma
skirta norminti būtent tuos socialinių santykių atvejus, kuriems rengiamasi
ją taikyti.
3) Lingvistinės priežastys. Įstatymų leidėjas formuluoja teisės
normas vartodamas kiek galėdamas trumpesnę kalbinę išraišką, kurią
vėliau reikia „iššifruoti" normos suvokėjui ir taikytojui. Be to,
teisės normą formuluojantys terminai, sąvokos, kalbos konstrukcijos,
nuorodų sistemos gali būti ne tik pernelyg abstraktūs, bet ir dviprasmiai,
neaiškūs. Pavyzdžiui, Konstitucijos 18 straipsnis sako:
„Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės." Bet kaip reikia suprasti
šią nuostatą? Ar terminas prigimtinė teisė reiškia tai, kad žmogus
gimsta su gatavomis subjektinėmis teisėmis, ar tai tik nuoroda į būtinus
asmens interesus, kurių neturi ignoruoti valstybės teisėkūra?
4) Sisteminis teisės normų funkcionalumas. Teisės normos pajėgia
reguliuoti socialinius santykius tik sąveikaudamos tarpusavyje.
Todėl norint suvokti tikrąją konkrečios teisės normos prasmę, reikia
atrasti kitas teisės normas, kurios bus taikomos kartu su aiškinamąja.
5) Praktika nepatikrintų Įstatymų neišbaigtumas. Visuotinai laikomasi
nuomonės, kad įstatymas, kol jis nėra teismų išaiškintas, nepatikrintas
praktika, yra lyg ir neužbaigtas: neaišku, kaip reikia suprasti
konkrečius jo nurodymus, kad jis būtų realiai taikomas, sukeltų
pageidaujamų padarinių. Tai reikalauja imtis tokio intelektinio,
loginio veiksmo kaip teisės normų aiškinimas (interpretavimas),
kuris reikalauja iš interpretatoriaus solidžios teisinės ir kitokios kompetencijos.
Tiesioginis teisės aiškinimo objektas yra oficialusis teisės normų
akto tekstas, kuriuo ta norma suformuluota, išoriškai išreikšta.
Aiškinimo tikslas - teisingas, tikslus ir vieningas įstatymų prasmės
supratimas ir taikymas.
286