Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
arklio kūnu požymius), bet neturi reikšmės (kentauras realiai neegzistuoja).
Panašių pavyzdžių galime rasti teisinio reguliavimo praktikoje.
Pavyzdžiui, buvusi tarybinės administracinės teisės norma, numatanti
atsakomybę už planinių užduočių neįvykdymą, turi prasmę
(suprantame jos reikalavimus), bet ji neturi reikšmės - šiandien nėra
tokių santykių, kuriuos ši norma reguliuotų. Arba Lietuvos Seimo
priimtas įstatymas, reikalaujantis iš Rusijos, kaip Sovietų Sąjungos
teisių ir pareigų perėmėjos, atlyginti okupacijos ir aneksijos
padarytą Lietuvai žalą, turi prasmę, bet neturi reikšmės, nes nėra
tarp Lietuvos ir Rusijos santykių, kuriuos realiai reguliuotų šis įstatymas.
Neveikiantys įstatymai turi prasmę, bet neturi reikšmės.
Atitinkamai teisės normos, kaip ženklo, reikšmė yra tie socialiniai
santykiai, kuriuos norma reguliuoja, o prasmė - tai tos normos
juridinė sąvoka: elgesio taisyklė, jos teisių ir pareigų turinys, jų santykis,
pareigų vykdymą garantuojančių sankcijų sistema.
Teisės normų aiškinimas susideda iš dviejų stadijų: 1) teisės normos
prasmės išsiaiškinimo; ir 2) išsiaiškintos teisės prasmės paaiškinimo
kitiems teisės subjektams. Teisės prasmės išsiaiškinimas skirtas
padėti susiformuoti paties asmens, taikančio normą, apsisprendimui
ir išoriškai nepasireiškia. Interpretatorius mąstydamas atskleidžia tam
tikros teisės normos nustatomų teisių ir pareigų turinį, teisinius faktus,
kurių pagrindu tos teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia, pasibaigia,
taip pat įsitikina, kokiomis valstybės priemonėmis yra garantuojamas
toje normoje nustatytų pareigų vykdymas, kokia yra specifika
tų gyvenimo atvejų, kuriems bus taikoma ši teisės norma.
Išsiaiškintos teisės prasmės paaiškinimas — tai veiksmas, kai interpretatorius,
pats išsiaiškinęs teisės normą, dar paaiškina ją įvairiomis
formomis (žodžiu ar raštu) kitiems teisės subjektams.
1.4 TEISĖS NORMŲ AIŠKINIMO BŪDAI
Teisės aiškinimo būdas — tai sistema giminingų loginio mąstymo priemonių
skirtų atskleisti, suvokti teisės normos turinį (prasmę).
Teisės literatūroje nurodomas įvairus teisės aiškinimo būdų skaičius.
Vieni autoriai (F. C. von Savigny) mano, kad tokių būdų yra
keturi: lingvistinis (kalbinis), loginis, istorinis ir sisteminis; kiti
(H. J. Wolfas) - kad septyni: filosofinis, loginis, sisteminis, istorinis,
lyginamasis, genetinis, teleologinis, treti (F. Bennionas) jų priskaičiuoja
net 396, nes aiškinimo būdus sieja su aiškinimo princi-
288