Teises Teorija - Skynet

III SKYRIUS
37
Jus est ars boni et aeųui
ŠIUOLAIKINĖ TEISĖS SAMPRATA
Terminas šiuolaikinė teisės samprata - reliatyvi sąvoka, nes skirtingose
šalyse ar kontinentuose skirtingos teisės sampratos gali būti laikomos
šiuolaikinėmis. Tai susiję su teisės nacionalumu ir konkrečios
šalies teisinėm sistemos tradicija. Nors nuomonės ir skiriasi, tas teisės
sistemas, kurios pripažįsta asmens primatą prieš valstybę, žmogaus teisių
prigimtinį pobūdį, paties asmens įgytų teisių neatimamumą (o tik
prarandamumą), visų asmenų lygiateisiškumą, socialinį kompromisą,
galime laikyti orientuotomis į demokratines vertybes ir kartu į šiuolaikinę
teisės sampratą. Tokia samprata klostėsi Vakaruose plėtojant
prigimtinio teisės pobūdžio, teisių ir pareigų vienovės (R. von Iheringas,
K. Marksas ir kt), solidarumo (E. Durkheimas, L. Bourgeoisas),
abipusės socialinės priklausomybės (L. Diugi), socialinio kompromiso
(R. Paundas) idėjas. Į vientisą sistemą jas integravo asmens primato
prieš valstybę pripažinimas, kuris buvo svarbus tuo, kad reikalavo visą
teisės sistemą pradėti ir grįsti privačiačiąją, arba civiline, teise, versti
jos principus visos teisės principais. O civilinei teisei, kaip žinoma,
būdinga pripažinti visų santykio dalyvių lygiateisiškumą, kuris jau įpareigoja
apibrėžti teisę ne kitaip, kaip tik subjektinių teisių ir pareigų
vienovę. Ši vienovė individo primato sąlygomis koncentruotai ima
reikšti moderniosios teisės esmę, nes toje vienovėje nuosekliai susivienija
visos ką tik paminėtos teisinės idėjos: prigimtinis teisės pobūdis,
abipusis individų sąryšis, prioritetinė teisės padėtis valstybės atžvilgiu,
socialinis kompromisas, visų teisių santykinumas ir kitos. Valstybė
čia virsta vienu iš lygiateisių santykių subjektų.
Todėl atskleisti šiuolaikinės teisės sampratos turinį reiškia paaiškinti
ir pagrįsti subjektinių teisių ir pareigų vienovę.
Teisė yra gėrio ir teisingumo menas.
93