Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
minamos tos teigiamos ar neigiamos asmens teisinio statuso permainos,
kurias šis asmuo susikuria naujų pareigų vykdymu arba atsisakymu
vykdyti pareigas, kuriomis privalėjo legalizuoti atitinkamas
subjektines teises.
5. Dažnas teisės taikymo aktas (pvz., teismo sprendimai, nuosprendžiai,
Konstitucinio Teismo nutarimai) turi įstatymo galią, bet
šią galią jis turi ne pats savaime (jis nesukuria naujos bendrosios
ar savarankiškos teisės normos, išskyrus teisminio precedento atvejus),
o jam pereina taikomo įstatymo galia. Teisės taikymo aktas
tik todėl privalomas, kad jis yra įstatymo galios įgyvendinimas konkretiems
asmenims ir konkrečioms situacijoms.
2.2.3 SKIRIAMIEJI TEISĖS TAIKYMO AKTO
IR BENDRŲJŲ TEISĖS NORMŲ AKTO POŽYMIAI
1) Jau sakėme, kad bendrųjų teisės normų aktas formuluoja bendrojo
pobūdžio elgesio taisyklę: reguliuoja tam tikrą visuomeninių santykių
rūšį, jo nurodymai ir paliepimai skirti daugeliui asmenų, galioja,
kol nėra pakeičiamas. Tuo tarpu teisės taikymo aktas formuluoja
individualią elgesio taisyklę: reguliuoja konkretų visuomeninį
santykį, yra skirtas konkretiems asmenims ir galioja konkrečiam atvejui.
Įvykdžius jo paliepimą, jo galiojimas baigiasi.
2) Teisės normų aktas nustato, pakeičia arba panaikina teisės
normas, yra bendrojo teisinio reguliavimo pagrindas. Tuo tarpu teisės
taikymo aktas paprastai šito daryti negali. Jis yra skirtas tik įgyvendinti
bendruosius teisės normų akto nurodymus, paversti juos konkrečių
asmenų ar institucijų elgesiu. Pavyzdžiui, socialinės rūpybos
institucijos sprendimas skirti konkrečiam asmeniui pensiją yra teisės
aktas, kuris priimtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
52 straipsnio suteiktą Lietuvos piliečiams teisę gauti senatvės
pensiją, taip pat socialinį aprūpinimą reglamentuojantį įstatymą.
3) Teisės taikymo aktas skiriasi ir nuo individualių teisės normų
akto, pavyzdžiui, nuo įstatymo, kuris nustato konkrečiam asmeniui
(ne prezidentui) prezidento lygmens pensiją. Toks įstatymas
yra teisės normų aktas, formuluojantis vienkartinį, laiko požiūriu
tęstinį paliepimą. Dėl to jis išoriškai lyg ir sutampa su teisės
taikymo aktu, bet nuo jo skiriasi tuo, kad individualių teisės
normų aktas formuluoja savarankišką aukščiausios valdžios paliepimą,
tuo tarpu teisės taikymo aktas tokio savarankiško paliepimo
310