Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
dėjo savivalė kuriant teisę. Bendrosios normos primatu išreiškiama
teisės viršenybė, specialiosios — įstatymo viršenybė. Būtent siekiant
garantuoti bendrosios teisės normos viršenybę prieš specialiąją ir atsiranda
konstitucinė įstatymų teisėtumo priežiūra.
Iš bendrosios normos primato išeina, kad konstitucinė (bendroji)
norma turi pirmumą prieš kitų teisės šakų normas, kodekso bendrosios
dalies normos - prieš specialiosios dalies normas. Šios taisyklės
pagrindas, kad specialiosios ar individualios normos kuriamos
įgyvendinti, sukonkretinti bendrųjų teisės normų imperatyvus.
Bet jeigu atlikdama šią misiją specialioji norma ima prieštarauti bendrajai,
ją neigti, tai reiškia, kad ji atsisako tos misijos ir ima neteisėtai
vykdyti bendrosios normos paskirtį.
Specialiosios normos primatas prieš bendrąją galimas tik normų
konkurencijos atveju, nes tada specialioji norma neprieštarauja
bendrosios normos dvasiai, o tik išplėtoja ją, specialioji norma turi
daugiau požymių nei bendroji - ji konkrečiau, išsamiau reglamentuoja
reguliuojamą visuomeninį santykį. Specialiosios (individualios)
normos primatas bus ir tais atvejais, kai bendroji norma turi dispozityvios
normos prasmę: bendroji norma leidžia teisinio santykio dalyviams
sukurti individualią normą, reguliuojančią santykį kitaip, net
priešingai nei bendroji. Tada reikės vadovautis individualia norma,
nes tokį pirmumą jai suteikia pati bendroji ar specialioji norma. Ji
tarsi perleidžia savo kompetenciją specialiajai arba individualiai normai.
Pavyzdžiui, jeigu dispozityvi norma leidžia gyvenamosios patalpos
nuomos santykio dalyviams susitarimu nustatyti kitą nuomos
mokesčio mokėjimo terminą, tai šiuo susitarimu sukurta individuali
norma turės pirmumą prieš bendrąją (specialiąją), kuri nustato, kad
toks mokestis mokamas kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo,
mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos (CK 326 str.) (ši
norma yra Civilinio kodekso specialiosios dalies norma, bet individualios
normos atžvilgiu ji laikytina bendrąja (bendresne).
Operatyvinės teisės normos. Tai pagalbinės teisės normos, kurios
dažniausiai priimamos siekiant nustatyti ar pratęsti kitų teisės
normų galiojimo laiką, pripažinti kurią nors teisės normą netekusią
galios ir kitais atvejais. Pavyzdžiui: „Įsigaliojus Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis
Įstatymas." (l992 m. lapkričio 6d. įstatymo „Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" l str.)
233