Teises Teorija - Skynet

TEISES TEORIJA
Bet kad reikštų ne tik moralinį pageidavimą, bet ir visuotinai
privalomo elgesio normą, ši vienovė turi būti valstybės sankcionuota
ir Šitaip vietoj prigimtinio būvio įgyti pozityviosios (visuotinai
privalomos) teisės statusą, kur imperatyvų privalomumas garantuojamas
ne tik abipuse nauda. Visuotinis teisės privalomumas — tai
savybė, kurią teisei iš šalies suteikia valstybės valia. Ši valia, įsipareigodama
garantuoti teisių ir pareigų vienovės imperatyvus valstybės
prievarta, lernia tai, kad teisė tampa privalomesnė už moralę ir
šiuo atžvilgiu ji - daugiau negu moralė. Nuo to momento prigimtinė
teisė virsta pozityviąja (lot. positivus - nustatytas).
Ši tendencija - valstybės prievarta garantuoti teisės imperatyvus
ilgainiui tampa tokia svarbi, kad privalomumas pasidaro reikšmingesnis
dalykas negu pats elgesio taisyklės turinys. Valstybės prievarta, garantuojanti
visuotinį teisės imperatyvų privalomumą, esminio elemento
teisėmis ima įeiti į teisės esmę, nes dėl šio besąlygiško privalomumo
teisei turi paklusti ir tie, kurie jai pritaria, ir tie, kurie nepritaria.
Šitaip atsiranda visuotinio teisėtumo reikalavimas. Dura lex. sed
lex (griežtas įstatymas, bet įstatymas). Visi privalo vykdyti įstatymą
ne todėl, kad jis abipusiškai naudingas, o tik todėl, kad jis įstatymas:
teisės imperatyvus reikės vykdyti ir tais atvejais, kai tie reikalavimai
formuluos valstybinės valdžios savivalę to paties asmens atžvilgiu.
Šitaip teisė darosi tarsi abejinga asmens požiūriui į teisės
turinį. Ir iš tiesų: jeigu privalu vykdyti bet kokį įstatymą, tai kodėl
turi rūpėti įstatymų turinys. Tada teisėje svarbiau pats paliepimas
negu jo turinys. Įstatymų leidėją tada domina tik išorinis žmogaus
elgesys, o ne tie motyvai ir ne tie tikslai, dėl kurių asmuo paklūsta
teisės reikalavimams. Problema tik kaip operatyviau ir tiksliau taikyti
įstatymus, o ne ginčytis, kaip sako R. Paundas, „dėl teisės prigimties":
teisingumo problemą teisėje tada pakeičia teisėtumo problema.
Tokiomis sąlygomis ginčas „dėl teisės prigimties", suprantama,
gali būti tik scholastinis, nes praktiškai nereikšmingas.
Šitaip su pozityviąja teise teisėje pradeda vyrauti formalizmo
tendencijos — nesidomima jos imperatyvų turiniu, neva nereikšmingu
praktiškai. Ideologinis šių tendencijų padarinys kaip tik ir buvo
teisinio pozityvizmo formuluojama normatyvistinė (etatistinė) teisės
samprata, abejinga humanistiniam teisės turiniui.
Šių pažiūrų pagrindu formavosi ir turėjo formuotis represinės
teisės vaizdinys. Dėl prievartinio teisinių paliepimų įgyvendinimo rei-
112