Teises Teorija - Skynet

TEISES TEORIJA
Nors ši teisės kategorija plačiau tyrinėjama baudžiamosios teisės,
ji turi ir bendrąją teorinę reikšmę, nes yra vartojama įvairiose
teisės šakose atsižvelgiant į jų specifiką.
{ teisės pažeidimo sudėtį įeina: teisės pažeidimo subjektas, teisės
pažeidimo objektas, teisės pažeidimo objektiniai ir subjektiniai
požymiai (lietuviškoje teisės literatūroje šie požymiai nusakomi terminais
„objektyvinė teisės pažeidimo pusė" ir „subjektyvinė teisės
pažeidimo pusė").
1) Teisės pažeidimo subjektas - tai asmuo (fizinis ar juridinis),
pažeidęs teisės normų reikalavimus. Fizinis asmuo turi būti veiksnus,
pakaltinamas — suvokti savo veiksmų priešingumą teisei. Apie
tai, kokio amžiaus jis turi sulaukti, kad taptų baudžiamosios ir administracinės
atsakomybės subjektu, jau kalbėta analizuojant teisės
aktų galiojimą asmenims.
2) Teisės pažeidimo objektas — tai teisės normų saugomos asmeninės
(biologinės), socialinės ir kitokios vertybės (asmens gyvybė,
sveikata, garbė, orumas, turtinės, politinės ir kitokios asmens teisės,
taip pat viešoji tvarka, politinė santvarka ir kt.), į kurias neteisėtai
kėsinamasi.
3) Teisės pažeidimo objektiniai požymiai yra: a) veika (veikimas
ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala - reali ar galima, materialioji
ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir jos sukeltų
padarinių (žalos) ryšys, t. y. nustatymas, kad būtent šie teisei priešingi
veiksmai yra tikroji atsiradusios žalos priežastis. Visi šie požymiai
apibūdina teisės pažeidimą kaip materializuotą, išorinį elgesį.
4) Teisės pažeidimo subjektiniai požymiai yra: veikos motyvai,
tikslai ir kaltė. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės
pažeidimas. Pažeidimo tikslas — tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei
priešingais veiksmais. Pavyzdžiui, nužudymo atveju nusikalstamų
veiksmų tikslas - atimti asmeniui gyvybę, o nužudymo motyvai
gali būti kerštas, pavydas, noras praturtėti; kaltė - veikos sąmoningumas.
Kaltė — tai teisės pažeidėjo psichinis santykis su savo veika,
priešinga teisei. Kaltės formos - tyčia ir neatsargumas.
Baudžiamoji teisė tyčinę kaltę skirsto į tiesioginę ir netiesioginę;
tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei
priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kuriuos gali
sukelti tie veiksmai; netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai
atlieka teisei priešingus veiksmus, bet nenori tų padarinių,
346