Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
(M. Schleiden) ir T. Švanui (T. Schwann} sukūrus ląstelės teoriją, paaiškėjo,
kad ląstelė yra ta bendra „statybinė medžiaga", kuri, pasikartodama
visose gyvybės formose - augalijoje, gyvūnijoje ir žmonijoje,
leidžia iš vidaus suvienyti ne tik įvairias gyvybės formas, bet ir jas
tiriančius mokslus - botaniką, zoologiją ir antropologiją, t. y. matyti
ne tik kuo šios gyvybės formos viena nuo kitos skiriasi, bet ir kuo
sutampa. Fizikoje ilgai tokia sąvoka, iš vidaus jungiančia įvairius klasikinės
fizikos skyrius, buvo gravitacijos sąvoka, dabar - lauko teorija,
ekonomikos teorijoje - prekės sąvoka, politinėje ekonomikoje -
klasių kova, filosofijoje - priešybių kova ir vienybė ir t. t.
Teisių ir pareigų vienovės sąvoka, suprantama kaip šiuolaikinės
teisės esmės modelis, leidžia sukurti vientisą jurisprudenciją, vientisu
požiūriu integruoti visas teisės šakas ir šakinius teisės mokslus.
2. TERMINO TEISĖ ETIMOLOGIJA
2.1 „TEISĖ" - „SUBJEKTINIŲ TEISIŲ
IR PAREIGŲ VIENOVĖS" ŽODINĖ SANTRUMPA
Požiūris į teisę kaip į leidimų ir paliepimų vienovę padeda atsekti
ir pirminę termino teisė prasmę. Teisė — tai tik šios vienovės įvardijimas
vienu terminu. Profesorius Mindaugas Maksimaitis pirmasis
mūsų literatūroje pamėgino atskleisti šio termino etimologiją nurodydamas
vidinę terminų teisė ir tiesus sąveiką 43 .
Nūdienos skaitytojui, žinančiam, kad jau XVI a. Lietuva turėjo
net tris europinės reikšmės kodeksus - Lietuvos Statutus, tikriausiai
nelengva bus patikėti, kad pats teisės terminas lietuvių kalboje pasirodė
vos prieš kelis dešimtmečius. 1620 m. Konstantino Sirvydo
išleistame lietuvių kalbos žodyne teisės termino nėra, vietoj jo vartotas
tiesos terminas. Nėra jo ir vėlesniuose XIX amžiaus lietuviškuose
tekstuose. Jis ima rodytis lietuvių raštijoje tik XX a. pradžioje,
atgavus lietuvių tautai teisę viešai vartoti lietuvišką raštą. Autoriaus
žiniomis, į lietuvių kalbą jis bene pirmą kartą įvestas 1904 m.
Amerikoje leistame mokykliniame istorijos vadovėlyje „Istorija abelna"
(1904), kur pavartotas nedrąsiai, o gal ir atsitiktinai sudėtiniame
žodyje: „teisdariškas įstatymas" 44 (galimas daiktas, kad iš čia vė-
43 Maksimaitis M. Teisė amžių tėkmėje // Teisės etiudai. 1. Teisė - visuo-
meninė vertybė. Vilnius, 1988. P. 19-22.
44
Istorija abelna. Chicago, 1904. P. 365.
107