Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
teikti teisę valstybinio socialinio draudimo institucijai aiškinti socialinio
draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles.
Lietuvos Konstitucija ir įstatymai nenumato deleguoto teisės normų
aiškinimo. Konstitucinis Teismas, ir pagal Konstituciją, ir pagal
Konstitucinio Teismo įstatymą, tik „sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo
aktai [...] neprieštarauja Konstitucijai" (Konstitucijos 102 str.).
Aukščiausiasis Teismas irgi neaiškina įstatymų, o tik plenarinių sesijų
ir kasacine tvarka priimtose nutartyse aiškina įstatymo taikymą esant
konkrečiai situacijai. Tokie Aukščiausiojo Teismo aiškinimai turi ne
privalomos, o tik rekomendacinės reikšmės: į Aukščiausiojo Teismo
išaiškinimus „atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip
pat subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus" (Lietuvos Respublikos
teismų įstatymo 18 str. 1d. (1998 m. balandžio 8d. redakcija)
Oficialus teisės aiškinimas gali būti kazualus ir norminis. Kazualų
(lot. casus - atsitikimas, atvejis) aiškinimą atlieka teismas, taikydamas
konkrečią normą konkrečioje teismo byloje, jis yra oficialiai
privalomas tik tos konkrečios bylos konkretiems subjektams ir jos faktams.
Tačiau kazualus aiškinimas, ypač kai jo subjektai (interpretatoriai)
yra aukštesnės valdžios institucijos, gali būti tam tikras aiškinimo
precedentas, privalomas žemesnėms valdžios institucijoms.
Norminis teisės aiškinimas yra bendrojo pobūdžio, skiriamas neribotam
atvejų ir subjektų skaičiui ir atliekamas tais atvejais, kai
teisės normos tekstinė išraiška neaiški ir pati norma prieštaringai taikoma
praktikoje. Jis privalomas visiems teisės subjektams, kai šie
įgyvendina interpretuojamą teisės normą.
Oficialus, norminis teisės aiškinimas visada įforminamas specialiuose
interpretaciniuose teisės aktuose, o kazualus - teisės taikymo
aktuose.
Interpretaciniai teisės aktai paprastai neformuluoja naujų teisės
normų, o tik nurodo, kaip reikia suprasti ir įgyvendinti galiojančias
teisės normas.
Neoficialus teisės aiškinimas. Jo subjektais yra visi teisės subjektai
ir jis nėra privalomas. Neoficialus teisės aiškinimas nebūtinai
išreiškiamas dokumentu.
Neoficialus teisės aiškinimas yra: a) paprastas; b) kompetentingas;
c) mokslinis (doktrininis).
Paprasto neoficialaus teisės aiškinimo subjektai yra asmenys,
neturintys teisinio išsilavinimo.
295