Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
Bet jeigu tokia teisės apibrėžtis išreiškia tik demokratinės valstybės
teisę, tai ji neturi istorinio universalumo. Jos pagrindu vergovinės,
feodalinės valstybės teisė apskritai netektų konceptualaus pagrindo
vadintis teise, nes ten viešoji teisė reiškė ne subjektinių teisių
ir pareigų pusiausvyrą, o jų disproporciją. Ir ta disproporcija buvo
ne atsitiktinė, o sąmoninga akcija, nes remiantis teisių persvara
prieš pareigas ir buvo kuriama privilegijuota vergvaldžių ir feodalų
padėtis visuomenėje.
Kada prasideda įstatymų istorija, nežinome. Bet ji prasideda su
valstybe. Tuo tarpu visuotinė teisės istorija prasideda tik su demokratine
santvarka, teisine valstybe. Teisės istorija - nesena, o įstatymo
istorija siekia neatmenamus laikus.
Todėl istorijos požiūriu būtų universalesnė ta viešosios teisės
definicija, kuria į valstybės kuriamą teisę būtų žiūrima tik kaip į
tam tikrą teisių ir pareigų santykį, istoriškai evoliucionavusį nuo teisių
ir pareigų disproporcijos (vergvaldinė, feodalinė teisė) prie teisių
ir pareigų pusiausvyros (demokratinė teisė).
1.10 TEISIŲ IR PAREIGŲ VIENOVĖ -
NE „TEISĖS PRINCIPAS", O PATI TEISĖS ESMĖ
Negalima sutikti su autoriais (S. S. Aleksejevu, N. I. Matuzovu ir daugeliu
kitų), kurie teisių ir pareigų vienovę laiko ne pačia demokratiškai
suprantamos teisės esmė, o tik teisės principu. Šios nuomonės
laikosi ir 1989 m. lietuviškas teisės vadovėlis. Jeigu ši vienovė
iš tiesų būtų tik principas, tai ką tada reikėtų laikyti teisės esme,
nes atskiras principas apimties atžvilgiu negali sutapti su esme, jeigu
ši konkretinama principais.
Teisių ir pareigų vienovė galėtų būti teisės principas tik totalitariniuose
režimuose, kai autentiškos teisės veikimo sritis susiaurinama
iki privačiosios teisės - iki piliečių tarpusavio santykių, nes
viešosios teisės srityje valdžia gali nesilaikyti teisių ir pareigų vienovės,
o nustatyti jų santykį (proporcijas) savavališkai.
Demokratinėje visuomenėje teisė neegzistuoja kitaip, kaip tik teisių
ir pareigų vienovės pavidalu, ir ta vienovė yra ne teisės principas,
o pati šiuolaikinės teisės esmė. Ji, matysime, konkretinama atitinkamais
principais. Todėl jai pavaldi ir viešoji teisė. Valdžia čia
irgi gali turėti piliečio atžvilgiu tik tiek teisių, kiek jam vykdo pa-
104