Teises Teorija - Skynet

ĮVADAS
4.4.1 DOGMATINIS TEISĖS METODAS
Tai loginės procedūros, skirtos tyrinėti teisę kaip norminio pobūdžio
reiškinį. Tai ne teisės plėtojimo, o teisės statinės būsenos fiksavimo,
jos vidinio tvarkymo, loginio tobulinimo metodas siekiant pirmiausia
tenkinti techninius teisės įgyvendinimo poreikius: padėti teisės
subjektams - adresatams aiškiau suvokti teisės normos prasmę, tiksliau
ją pritaikyti konkrečiam atvejui, išvengti teisės normų prieštaravimų,
operatyviau rasti normų gausybėje konkrečią normą ir kita.
Tai teisės sistemos egzistavimo formų tobulinimo metodas. Todėl jis
veikiau techninio, procedūrinio pobūdžio ir skirtas ne tiek gauti naują
teisinę informaciją, kiek griežtai formuluoti, sisteminti teisės normas,
atrasti ir šalinti loginius jų prieštaravimus. Konkrečiomis jo
procedūromis laikoma: teisės normų kodifikacija, inkorporacija, konsolidacija,
teisinis komentaras. Šioms operacijoms vykdyti naudojami
minėti formaliosios logikos metodai. Pirmomis trimis operacijomis
(kodifikacija, inkorporacija, konsolidacija) sisteminami, pertvarkomi
teisės aktai ir teisės normos, sudaromi atitinkami teisės aktų
sąvadai, kodeksai, statutai, o teisiniu komentaru aiškinamos jau susistemintos
kurios nors teisės šakos normos siekiant jas padaryti aiškesnes,
patogesnes taikyti praktiškai. Čia siekiama išskleisti teisės
normų prasmę, kartu nurodant, kaip jas supranta teismų praktika,
mokslinė literatūra.
Tai teisės praktikai tiesiogiai „dirbantis" metodas. Jis siūlo technines
priemones, kaip nuo teisės normų pereiti prie teisinių santykių.
Teisės analizė čia pradedama ir baigiama teisės normomis. Kadangi
neišeinama už teisės ribų, šis metodas ir vadinamas dogmatiniu.
Juo labiausiai suinteresuoti teisininkai praktikai.
Šalia dogmatinio metodo specialiaisiais teisės teorijos metodais
kai kurie autoriai (pvz., G. F. Šeršenevič) dar laiko istorinį ir kritikos
metodus.
4.4.2 ISTORINIS TEISĖS PAŽINIMO METODAS
Apie istorizmą ir jo metodologinę reikšmę teisės tapsmui jau kalbėjome.
Bet istorinis metodas gali turėti ir siauresnę reikšmę: jis gali
būti suprantamas kaip tikslesnio teisės normų prasmės suvokimo priemonė.
Todėl teisės teorijoje jis naudojamas kaip vienas iš teisės normų
aiškinimo metodų.
37