Teises Teorija - Skynet

TEISES TEORIJA
jektuojamą elgesio taisyklę, atsižvelgti į mokslo ir technikos lygį,
socialinę visuomenės struktūrą, vyraujančių socialinių jėgų santykį,
nuo kurio priklauso pritarimo ar pasipriešinimo įstatymui jėga, ir
kita. Todėl įstatymų leidėjui privalu:
— pažinti įvairių socialinių grupių ir visuomenės apskritai interesus,
toje visuomenėje susiklosčiusius papročius, tradicijas, visuomenės
daugumos ekonomines, intelektines, psichologines galimybes
vykdyti projektuojamo įstatymo nustatomą tvarką ir į tai atsižvelgiant
reguliuoti socialinius santykius;
- panaudoti teisėkūrai mokslo ir technikos laimėjimus;
- palyginti projektuojamą įstatymą ne tik su panašiais praeityje
taikytais teisinio reguliavimo būdais ar su dabar galiojančiais kitų
šalių įstatymais, bet ir su kitais tos pačios socialinių santykių rūšies
reguliatoriais 71 (dorovės normomis, visuomeninių organizacijų normomis)
ir kita.
Visą šį vertybių spektrą įstatymų leidėjas turi apimti, integruoti
vienu „proto aktu" ir performuluoti į aiškią, vienareikšmiškai suprantamą
elgesio taisyklę. Ir čia įstatymų leidėjui į talką ateina teisėkūros
juridinė technika.
Jai keliami du tikslai: 1) racionaliai reguliuoti visuomeninius santykius,
vengti norminimo spragų padėti taupiausiomis priemonėmis
siekti bendrųjų teisėkūros tikslų; 2) formuluoti ir išdėstyti teisės normas
taip, kad jų adresatai (asmenys) aiškiai suprastų jiems nustatomų
teisių ir pareigų turinį bei pobūdį, taip pat teisinius faktus, kurių
pagrindu tos teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.
Siekiant šių tikslų, teisėkūros technikos taisyklės skirstomos į
tris rūšis.
IŠORINIO NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
Kiekvienas teisės aktas privalo turėti išorinius rekvizitus (požymius),
rodančius jo juridinę galią, reguliavimo objektą, galiojimo sritį, suteikiančius
dokumentui oficialumo. Kiekvienas norminis teisės aktas
turi turėti: rūšies pavadinimą (įstatymas, dekretas, nutarimas,
sprendimas, instrukcija ir t. t.), sudariusios institucijos ar pareigūno
pavadinimą (Seimo ar Vyriausybės nutarimas, Ministro pirmininko
potvarkis), taip pat pavadinimą, atspindintį teisės akto turinį (nuta-
71
O . . 2. / .
. M. H. Ma. Moc, 1998. C. 175.
188