Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
titucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos,
keičiamos ar naikinamos teisės normos." Šiame apibrėžime
padaryta logikos klaida idem per idem: apibrėžiamoji sąvoka teisės
aktas apibrėžiama ta pačia sąvoka teisės aktas, todėl, kas yra teisės
aktas, lieka nežinoma. Čia įstatymų leidėjas, matyt, norėjo apibrėžti
ne teisės aktą, o bendrųjų teisės normų aktą.
Pagrindinės teisės aktų rūšys yra tokios:
1) Bendrųjų teisės normų aktas - tai kompetentingų valstybės
institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis
dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam
naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
2) Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors
laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų
taikymo aktai (sutrumpintai — individualūs teisės aktai).
3) Interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą
aiškinanti institucija.
Pagrindinę vietą taip šių teisės aktų užima bendrųjų teisės normų
aktai. Ryški jų persvara, palyginti su kitomis teisės normų formomis,
rodo didesnį valstybės vaidmenį reguliuojant visuomenei
reikšmingus socialinius santykius. Teisės normų akrų savybė - centralizuotai
reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančius
socialinės plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius. Teisimų
nurodymų išdėstymo juose tikslumas ir prieinamumas daro šią
teisės normų raiškos formą plačiai naudojamą. Be to, teisės normų
aktų suformulavimas rašytine, dokumentine forma leidžia šalies gyventojams
operatyviai susipažinti su jų turiniu.
Teisės aktų skirstymas į teisės normų aktus ir individualius teisės
aktus gali suponuoti prielaidą, tarsi individualūs teisės aktai, kiek
jie nevadinami teisės normų aktais, ne formuluoja elgesio taisyklės
(teisės normos). O jeigu taip, tai tokie aktai apskritai negalėtų būti
teisės aktai. Jeigu jie vis dėlto yra teisės aktai, tai jie tokie gali būti
tik jeigu yra teisės normų aktai.
Sis prieštaravimas kyla dėl jau minėtos nuostatos bendrumą laikyti
esminiu teisės normos požymiu. Jeigu teisės norma nėra bendra
elgesio taisyklė, tai ji lyg ir nėra teisės norma. Bendrumas, jau
sakėme, yra ne teisės esmės, o tik jos atskiros rūšies požymis. Teisei
svarbu ne kokiam skaičiui subjektų privalomi jos paliepimai, o
tai, kad jie privalomi ir kad jų privalomumą galiausiai garantuoja
245