Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
tensyvėjančio neigiamo ūkinės veiklos poveikio gyvenamosios aplinkos
kokybei kilo reikalas ekologiniu požiūriu išsamiau reglamentuoti
technologinį gamybos procesą, išmetamų į orą, vandenį, dirvą
atliekų normas, nustatyti atsakomybę už šių normų pažeidimą. Todėl
daugėjant šios rūšies teisės normų, šis institutas transformavosi
į administracinės teisės posakį, o dar vėliau - į atskirą ekologinės
teisės šaką. Panašiai komercijos teisė evoliucionavo nuo civilinės teisės
instituto, posakio iki teisės šakos.
Savarankiškai teisės šakai atsirasti neužtenka, kad ji reguliuotų
santykiškai izoliuotą socialinių santykių grupę. Dar reikia, kad ta santykių
grupė būtų reguliuojama ir atskiru metodu. Pavyzdžiui, santykiai,
susiklostę bankų veikloje, sudaro savarankišką visuomeninių santykių
grupę, bet atskiros bankų teisės šakos nėra, nes nėra poreikio reguliuoti
tuos santykius kitokiu metodu, negu tai daro finansų teisė. Todėl bankų
teisė, nors ir plečiasi jos apimtis, lieka finansų teisės posakis.
Savarankiškos teisės šakos atsiradimo sąlygos yra: 1) visuomeninių
santykių savitumo laipsnis; 2) jų socialinė svarba; 3) nebuvimas
galimybės tuos santykius sureguliuoti jau turimų teisės šakų
normomis; 4) būtinybė taikyti šiai santykių grupei specialų teisinio
reguliavimo metodą.
Teisės normos jungiamos į teisės institutus, teisės posakius ir
teisės šakas atsižvelgiant į tai, kokią socialinių santykių sritį konkreti
norma reguliuoja (teisinio reguliavimo objektas) ir kokiu būdu
reguliuoja (teisinio reguliavimo metodas).
Socialinių santykių sistemoje yra santykių grupių, kurios turi tik
joms būdingų požymių. Pavyzdžiui, žmonių santykiai, atsiradę vartojimo
reikmenų gamybos srityje, skiriasi nuo šeimos santykių. Todėl
šios santykių grupės reguliavimas reikalingas ir atskiros, santykiškai
izoliuotos, autonomiškos teisės normų grupės. Dėl to visos
teisės normos, kurios reguliuoja tą pačią socialinių santykių grupę,
jungiamos į atitinkamo turimo darinį. Tada sakome, kad teisės normos
grupuojamos pagal savo reguliavimo objektą.
Bet remtis vien reguliavimo objektu dažnai nepakanka, kad kurią
nors teisės normą būtų galima vienareikšmiškai priskirti konkrečiai
teisės šakai, posakiui ar institutui, nes tuos pačius santykius kartais
reguliuoja įvairių teisės šakų normos. Pavyzdžiui, nuosavybės
santykius reguliuoja konstitucinės, civilinės, administracinės, baudžiamosios
teisės normos.
263