Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
da, kad įstatymas negali numatyti visų atvejų, kai asmuo, naudodamasis
savo teisėmis, gali pažeisti artimo teises, ir todėl neteisėtą elgesį
siekia riboti ne įstatymu, o kito asmens teise. Tai teisės, o ne
įstatymo viršenybę suponuojantis principas.
Pagal apimtį teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę,
skirstomi į keturias grupes.
4.2.1 TEISĖS PRINCIPAI, FORMULUOJANTYS BENDRUOSIUS TEISIŲ
IR PAREIGŲ VIENOVĖS TIKSLUS, ŠALTINIUS IR [GYVENDINIMO SĄLYGAS
Kitaip jie vadinami bendraisiais teisės principais. Jie būdingi visai
teisės sistemai, persmelkia kiekvieną teisės šaką ir nurodo, kaip turi
būti formuluojamos tos šakos teisės normos ir organizuojamas jų
vykdymas, kad teisinėmis priemonėmis būtų veiksmingai apsaugomos
pagrindinės žmogaus teisės.
Jiems priskirtini:
1) Žmogus nėra priemonė siekti tikslo, o visada - tikslas. Visi
gimsta laisvi ir lygūs savo laisve.
2) Įstatymas yra tai, ką tauta per savo atstovus arba per referendumą
nustato ir įsako.
3) Pilietis, paklūstantis įstatymui, turi turėti galimybę priversti
laikytis įstatymų ir pačią valstybę, taip pat teisę reikalauti, kad kiti
piliečiai laikytųsi įstatymų.
4) Teisėtumo principas.
Jo tikslas užtikrinti teisės paliepimų vykdymą, įgyvendinimą.
Tai reikalavimas, kad visi teisės subjektai (valstybės institucijos,
visuomeninės organizacijos, pareigūnai, piliečiai) savo
veikloje tiksliai ir besąlygiškai įgyvendintų teisės normų paliepimus.
Todėl teisėtumas — tai veikiantis įstatymas, arba įgyvendinta
teisinė tvarka (teisėtvarka).
Besąlygiško teisėtumo pavyzdys gali būti senovės Graikijos išminčiaus
Sokrato elgesys. Nuteistas myriop, jis vienutėje laukė mirties
nuosprendžio įvykdymo. Kai jo mokiniai surengė savo mokytojo
pabėgimą, šis atsisakė paslaugos, teigdamas: „Kas gi bus, jei žmonės
ims negerbti teismo nuosprendžių." Babilonijos valdovo Hamurapio
(1792-1750 m. pr. Kr.) kodekse būtinybė laikytis teisėtumo grindžiama
taip: "Kas tuos įstatymus peržengs, sukels šalyje suirutę ir
bus prakeiktas. Duotoji teisė negali būti peržengiama dar ir dėl to,
127