Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
persvarą. Teisė — tai jėgos persvara besinaudojančios socialinės grupės
interesas, paverstas visiems privalomo elgesio taisykle.
Ta pačia linkme teisės sampratą plėtojo ir marksizmas.
1.2 KLASINĖS TEISĖS (MARKSISTINĖ) TEORIJA
Karlas Marksas (1818-1883) buvo teisininkas ir laikėsi blaivaus požiūrio
į teisę. Jis siekė pažinti ją ne iš vadovėlių, o iš gyvenimo
tikrovės, todėl aiškino ne kokia teisė turi būti, o pirmiausia kokia ji
buvo istorijoje ir yra.
Nors K. Marksas ir nėra skyręs teisės problemai specialių veikalų,
bet teisės tematiką vienaip ar kitaip svarstė beveik visuose darbuose.
Ir tai suprantama, nes neįmanoma tyrinėti ekonominio, politinio,
socialinio gyvenimo aplenkiant teisę, kuri yra to gyvenimo oficialioji
forma ir politinė sankcija. Visi jo raštai metodologiniu požiūriu
nukreipti prieš subjektyvistinę teisės sampratą, prieš teisinį romantizmą
(idealizmą).
K. Marksas buvo įsitikinęs, kad teise gali virsti ne bet kuris interesas,
o tik disponuojantis socialine jėga - pirmiausia ekonomine
(privačia nuosavybe). Visi, kurie neturi privačios nuosavybės (kapitalo),
nedalyvauja kuriant teisę (visuomeninę tvarką). Teisė kylanti
iš žmonių materialiųjų interesų ir nuosavybės santykių. Todėl teisė
esanti antrinis reiškinys, arba jų antstatas.
..Teisiniai santykiai, taip pat tiksliai kaip ir valstybės forma,
negali būti suprasti nei iš jų pačių, nei iš vadinamosios žmonijos
dvasios plėtros; atvirkščiai - jie glūdi materialiuosiuose gyvenimo
santykiuose." ( C . . T, 13. C. 6) „Kiekviena gamybos forma
lemia jai būdingus teisinius santykius, valdymo formas ir t. t. " (46,
L 24) „ Visuomenė remiasi ne Įstatymais. Tai - teisininkų fantazija.
Atvirkščiai, įstatymas turi remtis visuomene, jis turi būti išraiška iš
gamybos būdo išplaukiančių bendrų interesų ir poreikių ir būti pavienio
individo savivalės priešybė." (6, 259) ,,Iš tiesų reikia neturėti
jokių istorinių žinių, kad nežinotum to fakto, jog visais laikais,
valstybės buvo priverstos paklusti ekonominėms sąlygoms ir niekada
negalėjo prirašyti joms savo įstatymų. Kaip politinė, taip ir civilinė
teisėkūra visada lik išreiškė, protokolavo ekonominių santykių
reikalavimus. " (4, 112)
Teisė esanti ekonomiškai ir politiškai viešpataujančios klasės valia,
paversta įstatymu: „Jūsų teisė yra tiktai Įstatymu paversta jūsų
65