Teises Teorija - Skynet

j
TEISĖS TEORIJA
žmonijos pažangos varomoji jėga. Įstatymai, atsižvelgdami į šiuos
skirtumus, nustato visiems žmonėms vienodas veikimo taisykles, procedūrų
lygybę, starto galimybių lygybę. Todėl esant lygioms starto
galimybėms stiprieji, sveikesnieji, protingesnieji pasieks daugiau. Ir
tai gilins visuomenės prieštaravimus.
Ir tai teisinga. Įstatymais neįmanoma visiškai pašalinti žmonių
asmenybės skirtumų. Dėl šių skirtumų atsiranda didelė ekonominė
(vartojimo) žmonių nelygybė, kurią ne tik galima, bet ir būtina švelninti,
jeigu visuomenė nori palaikyti socialinį stabilumą. Todėl esant
vienodoms starto galimybėms įstatymais gali būti padidinama tam
tikrų asmenų teisių sauga, jeigu jie objektyviai nepajėgia garantuoti
bent minimalios savo teisių saugos arba vykdo visuomenei svarbias
pareigas, kurių vykdymas adekvačiai neatsispindi jų teisių saugoje.
Tai suponuoja teisinio reguliavimo diferenciaciją.
Asmenų lygybės įstatymams logika teorijos požiūriu neatrodo sudėtinga;
tokia ji tampa taikoma praktiškai, nes Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 29 straipsnis tiesiogiai draudžia tik diskriminaciją - valinį
asmens teisių varžymą arba atleidimą nuo įstatymo reikalavimų
(privilegijų teikimas) lyties, rasės, socialinės padėties ir kitais pagrindais.
Tačiau praktiškai, kaip sakėme, yra tokių kategorijų žmonių, kurie
turi specialių pareigų visuomenei arba patys nesugeba bent minimaliai
garantuoti savo pagrindinių žmogaus teisių, ir todėl kyla būtinybė
remiantis įstatymu didinti jų teisių saugą valstybės priemonėmis. Pavyzdžiui,
Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas būtinybę padidinti
tam tikrų asmenų teisių saugą formuluoja kaip „papildomų garantijų
labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms nustatymo"
principą (2 str. 2 p.). Arba: „šeimai, kurios pajamos mažesnės už valstybės
remiamas, mokama socialinė pašalpa" (1990 m. rugsėjo 27d.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymas Nr. 1-618,
10 str. l d.). Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių
pakte (1960m. gruodžio 16 d.) sakoma: „Valstybės, šio Pakto dalyvės,
pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę į pakankamą gyvenimo lygį
jam ir jo šeimai, apimantį pakankamą maistą, drabužius bei butą, taip
pat į nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą." 61
(11 str.)
Bet ar tokio principo formulavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 29 straipsnio ir Visuotinės žmogaus teisių de-
61 Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. Vilnius, 1991. P. 24.
142