Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
gos" - A. V.) Tai teisimo nihilizmo legalizavimas ekonominiais
motyvais.
Teisinio privalomumo ir jo pakankamo garantavimo reikšmė
Abipusė nauda ir valstybės prievarta užtikrina teisinių santykių
ir sutarčių stabilumą, santykio dalyvių elgesio nuspėjamumą,
jų tarpusavio pasitikėjimą, įsitikinimą, kad iš sutarties kylančios
pareigos bus būtinai vykdomos, kartu tai šalina ginčo
atveju būtinybę patiems piliečiams teisėjauti savo pačių bylose,
nes pareigų nevykdančiam asmeniui prievartą taiko valstybė,
o ne tas asmuo, kuriam turėjo būti vykdoma pareiga. Valstybė
tokiu atveju tarnauja ne apskritai asmeniui (žmogui), o
tik tokiam, kuris yra subjektinių teisių ir pareigų vienovės subjektas.
Tik dėl besąlygiško visuotinio savo imperatyvų privalomumo
teisė ir gali atlikti savo istorinę misiją — garantuoti
žmonių tarpusavio pasitikėjimą jo pagrindu lemti piliečių laisvų
piniginių lėšų koncentravimą ir kapitalizavimą užtikrinti
teisėsaugos institucijų ir valstybės apskritai autoritetą visuomenėje,
atleisti piliečius nuo būtinybės teisėjauti savo pačių
bylose, žodžiu, visuomeninti žmonių santykius kiekvienu konkrečiu
atveju.
SISTEMINGUMAS
Teisės sistemingumas gali būti suprantamas dvejopai: l) kaip teisės
normos vidinių elementų (hipotezės, dispozicijos ir sankcijos sąveika);
ir 2) kaip pačių teisės normų tarpusavio sąveika. Pastarąja prasme
teisės sistemingumas reiškia, kad teisės normos egzistuoja ne
kaip mechaninė normų krūva, o kaip organiška jų sąsaja, kai visos
teisės normos tarpusavyje susijusios vidiniu ryšiu — viena kitą papildo,
parengia, garantuoja viena kitos funkcionavimą.
Pavyzdžiui, teisės normos skirstomos į materialiąsias ir proceso.
Materialiosios teisės normos nustato pirmines turiningas santykio
dalyvių teises ir pareigas, o proceso — teisines procedūras, kaip
pasinaudoti materialiosios teisės normomis. Šios be proceso normų
būtų negyvos (nepajėgios veikti), o proceso normos be pirmųjų -
beprasmės, nes neturėtų ką veikti. Materialiosios teisės normos sąveikauja
su proceso normomis kaip tikslas su savo priemonėmis.
Ši teisės normų sistema teisės literatūroje vadinama objektine
teise, nes, būdama valstybinė visuomenės valia, ji nepriklauso nė
201