Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
juridinio leidimo, bet ir paties asmens gebėjimų (fizinių, dvasinių,
ekonominių, socialinių) vykdyti iš to leidimo kylančias pareigas.
Todėl teisnumas — tai nuolatinė ir būtina civilinė kiekvienos asmenybės
būsena, asmens teisių įgijimo, turėjimo juridinė prielaida,
teisinės diskriminacijos draudimas. Šis principas pripažintas pasaulio
bendrijos ir valstybių nacionalinės teisės. Jis gali būti sustabdytas
ar anuliuotas nebent tik kaip bausmė už tyčinį nužudymą, t. y,
padarius absoliutų nusikaltimą.
Kiekvienas pilietis, taip pat nepilnametis, tvirtai žino, kad jis
yra teisnus, t. y. turi leidimą įgyti pareigų vykdymu bet kurią teisę.
O vykdyti pareigas reikia ne tik ekonominių, bet ir asmenybės galių,
kurios nėra asmeniui duotos gimstant.
Tai patikslina jau aptartą prigimtinių teisių sampratą. Teisnūs
negimstame tik todėl, kad teisnumas yra ne biologinė asmens savybė,
o socialinis asmens ir visuomenės (valstybės) santykis. Gimę teisnumą
gauname iš visuomenės kaip socialinę prielaidą būti savo teisių,
savo likimo kūrėjai. Tai ne biologinė, o socialinė asmens charakteristika,
kuri istorijoje, kaip matėme, ne visada buvo kiekvienam žmogui
pripažįstama. Teisnumas pripažįstamas kiekvienam asmeniui tik
kai valstybė tampa visos visuomenės teisine organizacija. Pripažįstant
teisnumą kiekvienam asmeniui nuo jo gimimo, formavosi teisnumo
kaip „prigimtinės asmens savybės" regimybė.
Teisminio sąvoką į Šiuolaikinę Europos teisę įvedė 1804 m. Prancūzijos
civilinis kodeksas (kitaip vadinamas Napoleono), vėliau
(1896) - Vokietijos civiliniai nuostatai. Tuo pačiu metu teisnumo
terminu operavo ir Anglijos civilinė teisė 98
. Asmens „teisės į teisę"
deklaravimu siekta pašalinti iš vergovinės ir feodalinės praeities atėjusią
socialinę diskriminaciją, kurti bent elementarų (formalų) teisinį
teisingumą.
Teisnumas, kaip civilinės teisės kategorija, vėliau tapo visam asmens
teisiniam statusui būdinga savybe ir kartu visų teisės šakų bendrąja
sąvoka. Ši civilinės teisės sąvokos generalizacija — tai irgi dar
vienas įrodymų, kad šiuolaikinė teisė yra civilinės teisės principų
ekstrapoliacijos kūrinys. Ji (civilinė teisė) yra modelis: nusižiūrint į
jos principus formavosi šiuolaikinė teisės samprata ir ją įkūnija pozityvioji
Europos teisė.
98 Teop rocyapc / no. pe. H. . M a , A. B.
Moc, 1997. C. 485.
327
l