Teises Teorija - Skynet

ĮVADAS
TEISINIS REGULIAVIMAS
1. TEISINIO REGULIAVIMO SĄVOKA IR PRIEŽASTYS
Siekiant perkelti teisės sampratą iš žmonių sąmonės į jų veiksmus,
paversti ją tų veiksmų norminimo priemone, susiduriama su teisimo
reguliavimo sąvoka. Teisinis reguliavimas - tai praktiškai funkcionuojanti
(veikianti) teisės samprata. Jis yra reikšmingas tuo, kad tampa
idėjiniu visos teisinės sistemos „užsakovu": iš jo poreikių kyla
atitinkamos orientacijos teisinės idėjos, teisės normos, teisinės organizacinės
procedūros. Visos teisės sąvokos įsiprasmina kaip teisinio
poveikio žmonių elgesiui priemonės, o pati teisėkūra — kaip tokių
priemonių gamyba.
Todėl teisinis reguliavimas yra viena iš svarbiausių ir pradinių
teisės teorijos kategorijų, nuo kurios pažinimo ir natūralu pradėti
teisinio mąstymo sąvokų aparato pažinimą.
Teisinis reguliavimas — tai tokia socialinio reguliavimo rūšis,
arba forma, kai teisinis poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisės
normomis.
Reguliuoti žmonių elgesį - tai jį modeliuoti subjektinėmis teisėmis
(leidimais) ir pareigomis (draudimais, įpareigojimais). Šiuo modeliavimu
kaip tik ir daromas tiesioginis poveikis žmonių elgesiui,
jų santykiams, kreipiant tą elgesį ir visą visuomenės raidą įstatymų
leidėjui norimų vertybių linkme. Teisinis poveikis yra platesnė sąvoka
negu teisinis reguliavimas, nes teisinis poveikis daromas ne tik
teisės normomis, bet ir teisinėmis idėjomis.
Teisinio reguliavimo priežastys klasinėje ir demokratinėje valstybėse
yra skirtingos: klasinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis
imamasi reguliuoti žmonių elgesį siekiant legalizuoti (sunorminti)
vienų socialinių grupių agresiją kitų grupių atžvilgiu, organizuotu
būdu slopinti pavergtųjų pasipriešinimą; o demokratinėje valstybėje
- derinti priešingų grupių interesus ir tokiu būdu įtvirtinti bei palai-
153