Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
Atsekti, kaip atsiranda viena ar kita teisės norma, - tai suvokti
jos judėjimą pagal šią formulę. Pavyzdžiui, kad konkrečioje visuomenėje
atsirastų teisės norma, įtvirtinanti asmens neliečiamybę, pirmiausia
visuomenės sąmonėje turėjo susiformuoti tokios normos idėja
(vertybės suvokimas) - siekis apsaugoti asmens orumą nuo valstybinės
valdžios, pavienių piliečių ar jų susivienijimų kišimosi į individualų
asmens gyvenimą (sąžinės, įsitikinimų, estetinio suvokimo
ir kitokią individualybės sritį). Ši idėja iŠ pradžių funkcionuoja kaip
įrodinėjimas būtinybės gerbti privatų asmens gyvenimą ir iš tokios
pagarbos išplaukiančią naudą visuomenei. Ši idėja nėra privalomas
imperatyvas. Ji - tik moralinis pavienių asmenų pageidavimas. Ir
tik tada, kai šiai idėjai pritaria visuomenės dauguma, kai įstatymų
leidėjas suteikia jai įstatymo formą, ji virsta visiems privalomo elgesio
taisykle (teisės norma), garantuojama valstybės prievarta. Atsižvelgdami
į šią taisyklę, žmonės ima atitinkamai elgtis tarpusavyje
- atsiranda nauji žmonių santykiai, kuriais jau realiai reiškiama
pagarba asmeniui, jo orumui.
Šiuo atveju teisės tapsmas prasideda nuo teisinės idėjos ir
rutuliojasi teisės normos ir teisinių santykių link, o vėliau šis procesas
gali judėti priešinga linkme - nuo teisinių santykių teisinės idėjos
kryptimi. Mat anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad, keičiantis žmonių gyvenimo
sąlygoms, vertybinei orientacijai, turimos teisės normos nepajėgia
toliau palaikyti visuomenėje pakankamo žmogaus teisių saugos
laipsnio, o dėl to - ir socialinės santarvės bei rimties. Tokio neatitikimo,
nesaugumo suvokimas skatina formuotis naujas teisines idėjas,
siūlančias kitokį, patikimesnį tų pačių santykių tvarkymo modelį. Šitaip
vėl prasideda naujos teisės objektyvizavimasis. Ji kyla tai iš apačios
(socialinių santykių) į viršų (idėjas), tai vėl iš viršaus leidžiasi
žemyn - į teisės normas ir socialinių santykių tikrovę. Todėl teisė
kaip procesas cirkuliuoja ir užtikrina nuolatinį teisės atsinaujinimą,
prisiderinimą prie istoriškai besikeičiančių žmogaus teisių apsaugos ir
įgyvendinimo poreikių.
Pirmasis teisinės būties lygmuo užtikrina teisės sąmoningumą,
antrasis - to sąmoningumo norminį pobūdį ir privalomumą, trečiasis
— praktinį jos funkcionalumą (realumą).
Šis teisės cikliškumas neleidžia išskirti nė vieno iš minėtų teisinės
būties lygmenų kaip pagrindinio, svarbiausio, nes teisė yra ne
kuri nors viena iš tų stadijų, o tik visos kartu ir, be to, egzistuojan-
59