archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

mejerio nuomone, Bretkûnas á pamokslø rinkiná dëjæs savo paties versto Naujojo
Testamento fragmentus. Vadinasi, ðiam lietuviø literatûros istorikui, teoretikui ir
kritikui dël BP perikopiø autorystës dar nebuvo kilæ jokiø abejoniø.
2. Liudvikas Rëza studijoje Geµchichte der litthauiµchen Bibel (1816) pirmasis atkreipë
dëmesá á tai, kad Postilës pamokslai paraðyti ne pagal paties Bretkûno, o
pagal Vilento verstas Biblijos iðtraukas, iðspausdintas knygoje Euangelias bei Epistolas
(1579, toliau – EE) 3 . Nors mintá apie BP perikopiø autorystæ Rëza pasakë tik
iðnaðoje ir jai pagrásti nepateikë jokiø argumentø 4 , juo vëliau rëmësi kiti tyrëjai ir
laikësi tos paèios nuomonës. Ðiek tiek pavyzdþiø, pagrindþianèiø BP panaðumà á
EE ir skirtumà nuo BNT, yra pateikæs Paulis Salopiata 5 .
3. Eduardas Hermannas straipsnyje „Bemerkungen zum altlitauischen Schrifttum
in Preussen“ (1923) nurodo, kad Bretkûnas nesekë Vilentu vergiðkai, bet kai kà
keitë – ir tai ið dalies darë savo Biblijos naudai 6 , t. y. redaguodamas ið EE nuraðomus
tekstus artëjo prie savo ankstesniojo vertimo. Ðis Hermanno teiginys skatina
kelti bent du klausimus: 1) kodël susidaro áspûdis, kad kai kurie BP taisymai artimi
BNT; 2) ar taisydamas Vilento tekstus Bretkûnas rëmësi savo Biblijos rankraðèiu.
4. Jurgis Gerulis yra atkreipæs dëmesá, kad BP ir Biblijos kalba apskritai gerokai
skiriasi. Jo nuomone, skirtumas gali bûti atsiradæs dël to, kad BP kalbà taisæ valdþios
paskirti kunigai: Jonas Hopneris, Simonas Vaiðnoras, Zacharijus Blotnas,
Jonas Bylaukis, Aleksandras Rodûnionis ir Danielius Gaidys (Gallus) 7 . Taèiau ið
korektoriø 1590 metø birþelio 1 dienos laiðko Prûsijos kunigaikðèiui matyti, kad
daugiausia pastabø Bretkûnui buvo duota ne dël Biblijos iðtraukø, o dël pamokslø 8 .
Vadinasi, taisytojø ranka turëtø bûti juntama veikiau pamoksluose, o ne perikopëse.
Kad Postilë kalbos poþiûriu pastebimai skiriasi nuo Biblijos, yra minëjæs ir Zigmas
Zinkevièius 9 . Taèiau specialiø tyrimø ðiuo klausimu iki ðiol nëra atlikta ir skirtumø
prieþastys neatskleistos.
3 L[udwig] J[edimin] Rheµa, Geµchichte der litthauiµchen
Bibel, ein Beytrag ¸ur Religionsge-
µchichte der Nordiµchen Völker [...], Königsberg:
Hartungµche Hofbuchdruckerei,
1816, 9.
4 Rëzai turëjo bûti þinomas ir Ostermejerio
poþiûris, nes lietuviðkos Biblijos (1816)
pratarmëje jis mini, kad taisydamas kalbà
pasinaudojæs Ostermejerio pastabomis,
þr. L[udwig] J[edimin] Rheµa, „Vorrede“,
Biblia, Tai eµti: Wiµµas S¸wentas Raµ¸tas Seno
ir Naujo Teµtamento [...] Karalauc¸uje 1816,
VII. Rëzai ðá rankraðtá buvo davæs Ostermejerio
sûnus Plyviðkiø klebonas Zigfrydas
Ostermejeris, talkininkavæs rengiant ðá
Biblijos leidimà (Albinas Jovaiðas, Liudvikas
Rëza, Vilnius: Vaga, 1969, 159).
5 Paul Salopiata, Das Verhältnis der Evangelien-Texte
in den ältesten katholisch-litauischen
Drucken, Göttingen: In Kommission bei
Vandenhoeck & Ruprecht, 1929, 46–56.
6 „Er folgt ihm aber nicht sklavisch, er ändert
an manchen Kleinigkeiten um, zum Teil zu
Gunsten seines Bibeltextes“ (Eduard Hermann,
„Bemerkungen zum altlitauischen
Schrifttum in Preussen“, Die Nachrichten
der K. Gessellschaft der Wissenschaften zu
Göttingen. Philologisch-historische Klasse,
Göttingen, 1923, 120).
7 Jurgis Gerullis, Senieji lietuviø skaitymai 1.
Tekstai su ávadais, Kaunas: Lietuvos universiteto
leidinys, 1927, 110.
8 Þr. Viktor Falkenhahn, Der Übersetzer der litauischen
Bibel Johannes Bretke und seine
Helfer. Beiträge zur Kultur- und Kirchengeschichte
Altpreußens, Königsberg (Pr) und
Berlin: Ost-Europa-Verlag, 1941, 103.
9 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija
3. Senøjø raðtø kalba, Vilnius: Mokslas,
1988, 67.
12 Archivum Lithuanicum 2