archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2. S UOMIØ BENDRINË RAÐOMOJI IR ÐNEKAMOJI KALBA. 1917<br />
metø pabaigoje Suomija tapo savarankiðka valstybe. Suomiø kalba gavo oficialø<br />
valstybinës <strong>kalbos</strong> statusà. Jos tyrimas ir bendrinës <strong>kalbos</strong> kodifikavimo darbas,<br />
imtas koncentruoti universitetuose bei kitose mokslo ástaigose, pasidarë sistemingas<br />
ir kryptingas. Jokia kita kalba, kaip kadaise lotynø ir ðvedø, ðalies gyvenime niekada<br />
nebeuþgoþë vyraujanèios suomiø <strong>kalbos</strong>.<br />
Pasak Kaisos Häkkinen, pirmaisiais XX amþiaus deðimtmeèiais raðomoji suomiø<br />
kalba drauge buvo ir bendrinës ðnekamosios <strong>kalbos</strong> modelis. Tarmës ir bendrinës<br />
<strong>kalbos</strong> takoskyra – bent jau kaime – tada buvo visiðkai aiðki: kalbëdamas<br />
tarmiðkai, kiekvienas jausdavosi neperþengiàs savo privataus gyvenimo ribø, o<br />
bendrinës <strong>kalbos</strong> vartojimas buvo suvokiamas kaip didesniam vieðumui priderantis<br />
dalykas. Kalbant vieðumo atspalvá turinèiomis aplinkybëmis buvo stengiamasi<br />
laikytis raðomajai kalbai privalomø kodifikuotø normø. Tai liudijo kalbanèiojo<br />
iðsilavinimà, rodë jo iðprusimo lygá ir buvo suvokiama kaip aukðto prestiþo<br />
dalykas.<br />
Bendrinës raðomosios <strong>kalbos</strong> normø ir dabar laikomasi kalbant itin oficialioje,<br />
iðkilmingoje ar formalioje aplinkoje. Tuo tarpu kasdieniðko dalykinio bendravimo,<br />
o neretai ir kalbëjimo pakankamai vieðai (jei tik situacija nëra labai oficiali ar<br />
formali) raðomosios <strong>kalbos</strong> normos ðiandien taip nebesaisto ir nebevarþo. Ðnekamoji<br />
kalba (suom. puhekieli) suvokiama kaip tiesiog kitokiose situacijose negu raðomoji<br />
vartojamas gana laisvas bendrinës <strong>kalbos</strong> variantas. Ðios dvi bendrinës <strong>kalbos</strong><br />
formos – raðomoji ir ðnekamoji – gana pastebimai skiriasi tam tikrais fonetikos,<br />
morfologijos ir sintaksës bruoþais. Ypaè ðnekamoji kalba gali turëti kalbëtojo gimtosios<br />
tarmës ar jam áprastø þargono ypatybiø, taèiau ir tokia ji nelaikoma nekorektiðka,<br />
netaisyklinga ar kategoriðkai nepriimtina.<br />
Palanki dirva pakanèiai vertinti ðnekamosios <strong>kalbos</strong> nukrypimus nuo raðomosios<br />
<strong>kalbos</strong> normø susidarë po Antrojo pasaulinio karo. Tada sparèiai kito ikikarinis<br />
tradicinis gyvenimo bûdas, daug buvusiø kaimo gyventojø persikëlë á miestus,<br />
taip pat maþëjo socialiniai bei <strong>kalbos</strong> skirtumai tarp miesto ir kaimo. Mokyklos,<br />
spaudos ir kitø þiniasklaidos priemoniø veikiama Suomijos miestø ðnekamoji<br />
kalba formavosi bendrinës raðomosios <strong>kalbos</strong> pagrindu, taèiau su daugybe nuo<br />
jos normø nukrypstanèiø elementø. Jø natûraliai atsirasdavo ávairiatarmëje miesto<br />
aplinkoje ir patekdavo ið skirtingo iðsilavinimo, amþiaus, ávairiø profesijø<br />
miestieèiams bûdingo þargono. Didëjant gyventojø koncentracijai pietinëje ðalies<br />
dalyje, susiformavo vadinamasis didysis Helsinkis, t. y. pati sostinë ir jà<br />
supanèios aplinkinës gyvenvietës bei miesteliai su bûdinga sava ðnekamàja<br />
kalba. Ji dël sostinës prestiþo daro stiprø poveiká ir ne sostinëje gyvenanèiø<br />
þmoniø kalbësenai, jos bruoþai gana greitai prigyja jaunosios kartos suomiø<br />
kalboje, plg.:<br />
250 Archivum Lithuanicum 2