archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

Kodël Bodoni naudojosi Marcelio darbu? Reikia turëti galvoje, kad XIX amþiaus
pradþioje prancûzø kultûra Parmoje buvo populiari. Be to, savo pratarmëje
Bodoni cituoja Marcelá ir jo rinkiná, taip pat Johannà Ulrichà Krausenà, Joannà
Chamberlaynà19 . Mat apie jø rinkinius Bodoni þinojo ir galbût ketino su jais
konkuruoti. Pats Marcelis taip pat buvo spaustuvininkas ir orientalistas. Ið pradþiø
jis dirbo stenografu Paryþiaus École Normale, nuo 1793 metø buvo prancûzø
kariuomenës spaustuvës Kaire (Egipte) organizatorius, 1798 metais tapo Prancûzijos
imperijos vyriausybës spaustuvës direktoriumi. Nuo 1803 iki 1814 metø
buvo Collége de France profesorius, o dar vëliau (1817–1820) vienas ið Société
Asiatique ákûrëjø20 .
Neabejotinà Bodoni’o ir Marcelio knygø ryðá liudija Bodoni’o naðlës laiðkas.
1814 metø liepos 2 dienà kunigui F. Cancellieri’ui ji raðë: „Taigi Jûs gausite vienà
nedefektiná ‘Tëve mûsø’ egzemplioriø, kurá man pasisekë rasti. Ðità knygà kai kas
kritikuoja dël raðybos, nors mano vyras patikimai nuraðë nuo Marcelio [knygos],
tad jam nereikëtø taip priekaiðtauti, ir ypaè prancûzams. Juo labiau kad jis ketino
tik pateikti daugelio savo sukurtø rytietiðkø bei lotyniðkø ðriftø pavyzdþius (specimen)“
21 .
5. NETIESIOGINIAI BODONI’O ÐALTINIAI ARBA BÛSIMØ TYRI-
MØ KRYPTYS. Ateityje bûtø galima tirti ir paties Marcelio ðaltinius bei nustatyti,
susekti pirminá „keliaujanèio“ teksto prototipà, kuris ilgainiui pasiekë Bodoni’o
rinkiná. Kartu iðryðkëtø ir Bodoni’o lietuviðko „Tëve mûsø“ tradicija
Europos kontekste.
Visø pirma atkreiptinas dëmesys, kad Bodoni perëmë ið Marcelio netgi nuorodà
teksto gale: Ex Sylloge Londinensi. Èia, matyt, Marcelis turëjo galvoje þymaus
anglø filosofo Johno Wilkinso (1614–1672) veikalà AN ESSAY Towards a REAL
19 Johann Ulrich Krausen, Oratio Dominica
pol&glottoV, ka¼ pol&morfoV, nimirum
plus centum linguis, versionibus, aut characteribus
reddita et expressa, editio novissima,
speciminibus variis, quam priores, auctior [be
datos]; Joann Chamberlayn, ORATIO DO-
MINICA IN DIVERSAS OMNIUM FERE
GENTIUM LINGUAS VERSA [...], Amsterdam:
Goerei, 1715.
20 Þr. Alfred Dantés, Dictionnaire Biographique
et bibliographique [...] des hommes les
plus remarquables dans les lettres, les sciences
et les arts par Alfred Dantés, Paris: Aug.
Boyer et C., Libraires-Éditeurs, 1875, 652.
21 Cit. ið „G. B. Bodoni e la Propaganda Fide“,
Quaderni del Museo Bodoniano 1. Biblioteca Palatina,
Parma: Sez. Grafica dell’Istituto Statale
d’Arte P. Toschi, 1959, 27–28: „Ella
adunque riceverà un esemplare dell’Orazione
dominicale, la quale m’é riuscito di raccapezzare
senza difetti. Un simile libro, che
da taluni si critica sotto il rapporto dell’ortografia,
sebbene a mio marito, che fedelmente
ricopiò quello del Marcel, ciò non
dovrebbe imputarsi a biasimo, e massime
dai Francesi, e meno, conoscendosi ch’egli
intese soltanto di dare uno specimen de’ moltissimi
suoi caratteri orientali e latini coniati
tutti da lui“.
145 Giambattistos Bodoni’o
Parmoje iðleistas lietuviðkas
„Tëve mûsø“ (1806)