archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

CHARACTER And a PHILOSOPHICAL LANGUAGE, iðleistà Londone 1668 metais22
. Preliminariai palyginus paaiðkëjo, kad ðitame rinkinyje esanèio lietuviðko
„Tëve mûsø“ pagrindas turbût buvo Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos „Tëve
mûsø“ (Mt) tekstas23 . Marcelio ir Bodoni’o tekstuose, skirtingai nei Wilkinso,
nëra raidþiø ir ; Bodoni’o skyryba sutampa su Marcelio, o Wilkinso darbe
skyrybos þenklø visai nëra.
Ðitie skirtumai ir sutapimai patvirtina, kad Bodoni palyginti tiksliai laikësi
Marcelio publikacijos. Be to, aiðku, kad Marcelis buvo vienintelis Bodoni’o ðaltinis
– Bodoni turbût niekada netgi nematë Wilkinso veikalo. O kokiais ðaltiniais
naudojosi Marcelis – kol kas neþinia, bet greièiausiai jo ir Wilkinso tekstø
santykis laikytinas netiesioginiu (lygiai kaip Bodoni’o ir Wilkinso). Antra vertus,
atrodo, kad visø trijø tekstø prototipas – Chylinskio Evangelija pagal Matà.
Toliau reikia pasakyti, kad Bodoni’o ir Marcelio lietuviðkas „Tëve mûsø“ gana
panaðus á tekstà, kurá prieð porà metø radau jëzuito Lorenzo Hervås y Panduro
(1735–1809) veikale Saggio Pratico delle lingue, iðleistame Cesenoje (Italija) 1787
metais. Tiesa, Bodoni’o ir Marcelio „Tëve mûsø“ kiek skiriasi nuo Hervåso teksto,
paþymëto Lituanica vardu, bet tik pradþia, o visa kita visiðkai sutampa24 . Ði knyga
buvo pakankamai þymi ir visai tikëtina, kad ja galëjo pasinaudoti Marcelis. Be to,
Hervåso veikalas turëjo bûti þinomas Romoje Propaganda Fide aplinkoje, tad ir
Bodoni galëjo bûti jà matæs.
Taigi Bodoni’o, Marcelio, Hervåso, Wilkinso ir turbût kitø dar nesurastø autoriø
tekstai sudaro grandinæ, kuri gerai iliustruoja tai, kà sakë Zinkevièius: „Chilinskio
vertimas iðgarsino lietuviø kalbà Vakarø Europoje, nes ið jo lietuviðkø tekstø nuotrupos
pateko á ávairius poliglotinius rinkinius, kurie buvo labai populiarûs XVII–
XVIII a.“ (Zinkevièius 1988, 227). Manau, kad tikëtinà „Tëve mûsø“ tekstø grandinæ
ðiuo tyrimo etapu galima bûtø pavaizduoti taip:
22 Plaèiau apie Wilkinsà þr.: Daniel Droihxe,
„Wilkins et les langues européennes“, La
linguistique entre mythe et histoire, Münster,
1991; John Wilkins and 17th-century British
linguistics, ed. Joseph L. Subbiondo, Amsterdam
etc.: Benjamins, 1992.
23 Lyginau su: Czesùaw Kudzinowski, Biblia
Litewska Chyliñskiego. Nowy Testament (fotokopie),
Poznañ: Wydawnictwo Naukowe
Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza,
1984, 16–17.
24 Plg. Hervåso Lituanica teksto pradþià:
„Tevve musu, keursei esi and dangui:
szevveskis vvardas tavvo“. Plaèiau þr.
Pietro U. Dini, „Notizia sui testi baltici
del Padre nostro nel ‘Saggio pratico’
(1787) di Lorenzo Hervås y Panduro“,
RBl 2, 1996, 189–200; Pietro U. Dini,
„Der Werdegang der Auffassung über die
baltische Sprachdomäne bei Lorenzo Hervås
y Panduro. Ein Beitrag zur Historiographie
der baltischen Linguistik“, IF
102, 1997, 261–294.
146 Archivum Lithuanicum 2