archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

lankytojø; nëra jø paraðø ir kursø baigimo datos. Savo tarmæ apraðyti pasiþadëjo
visi pirmøjø trijø kursø lankytojai, iðskyrus tik III grupës Rimavièiø (Raymond),
pasivadinusá „amerikonu“, ir á II grupës sàraðà neásiraðiusiø klausytojø Augstkalná
ir Fenzlau.
Konkreèiu pavyzdþiu kaip vykdyti minëtàjá pasiþadëjimà parodë kursø vadovas
Gerulis: kartu su norvegø kalbininku Christianu S. Stangu iðleido numatytos serijos
„Lietuviø kalbos tarmës“ pirmàjá sàsiuviná Lietuviø þvejø tarmë Prûsuose 11 . Jame
vokieèiø kalba apraðyta viena Kurðiø pamario – tuometiniø Agilo (vok. – Agilla),
Gilijos (Gilge), Ásës (Inse), Lûjos (Loye), Nemunyno (Nemonien), Tovës (Tawe) apylinkiø
– nykstanti, o per Antràjá pasauliná karà ir visai iðnykusi lietuviø ðnekta:
nurodytos svarbiausios kirèiavimo, garsyno, morfologijos ypatybës, pàteikta fonetine
transkripcija uþraðytø tekstø (su vertimu á vokieèiø kalbà), sudaryti bûdingesniø
þodþiø ir tikriniø vardø þodynëliai. Knygos áþangoje, pavadintoje „Kalbos
reikalu“, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona paþymëjo, kad „ið
tarmiø, kaip ið tyrøjø versmiø, tenka semtis visa, kas reikalinga mûsø fonetikai,
etimologijai, sintaksei ir þodynui“. Kadangi tarmës dël ávairiø átakø pradëjo sparèiai
kisti bei nykti, Prezidentas paragino: „Taigi metas suskasti, sukrusti visiems,
kurie myli savo gimtàjà kalbà, kuriems itin rûpi jos ateitis. Dar prieð Didájá Karà
mûsø kalbininkai sielodavos mûsø tarmiø likimu, tik, deja, neturëjo nei lëðø, nei
priemoniø joms tirti. Ðiandien, atgavus Lietuvai laisvæ, tapo visai prieinama, kas
seniau bûdavo nepasiekiama. Tik reikia noro mûsø jaunimui naudotis pagerëjusiomis
sàlygomis. Turime savo jaunø kalbininkø, turime jaunø mokytojø, pasklidusiø
po visà Lietuvà. Jie geriausiai tinka talkon profesoriui J. Gerulliui, mielai apsiëmusiam
pamokyti, kaip reikia tirti ir raðyti tarmes. Jo, kompetentingo mokslininko,
vadovaujama talka, reikia tikëtis, padarys didelá darbà, kuris tarnaus ne tik mûsø
rûpimam praktikos uþdaviniui, bet ir kalbø mokslui“ 12 .
Ið Gerulio kursø klausytojø greièiausiai duotà paþadà ávykdë Jonikas – savo
gimtosios tarmës fonetikà ir morfologijà, jo paties þodþiais, apraðë „dar studento
metais (1933)“. Ðá apraðà Jonikas papildë VDU Fonetikos laboratorijoje darytomis
tarmës garsø palatogramomis ir priegaidþiø kreivëmis ir po keleriø metø iðleido
atskira knyga Pagramanèio tarmë 13 . Tai buvo antras serijos „Lietuviø kalbos tarmës“
sàsiuvinis, redaguotas ketveriais metais vyresnio lietuviø kalbininko ir jau
pasiþymëjusio tarmiø tyrëjo Antano Salio. Ne vienam pokario metø lituanistui
Joniko Pagramanèio tarmë buvo svarbus pavyzdys, ið kurio mokytasi, kaip apraðyti
gimtàjà tarmæ.
Vienaip ar kitaip minëtàjá pasiþadëjimà vykdë ir kiti Gerulio kursø klausytojai.
Pavyzdþiui, 1933 metais baigdamos VDU, Izabelë Matusevièiûtë paraðë diplominá
darbà Kapsø tarmë (jo likimas neþinomas), Elzbieta Mikalauskaitë – Pakapsës dzûkø
11 J[urgis] Gerulis, Chr[istianas] Stang’as,
Lietuviø þvejø tarmë Prûsuose / Das Fischerlitauisch
in Preussen, Kaunas: Ðvietimo ministerijos
knygø leidimo komisija, 1933.
12 Gerulis, Stang’as 1933, III–IV.
13 P[etras] Jonikas, Pagramanèio tarmë, Kaunas:
Ðvietimo ministerijos knygø leidimo
komisija, 1939.
288 Archivum Lithuanicum 2